Evgenios Levin nuotrauka

Nil novi sub sole – nieko naujo po šia saule. Seimas vėl žaidžia savo taip mėgstamą žaidimą. Pasirodo, prieš porą savaičių priimtas galutinis sprendimas, kad nuo sausio 1 dienos degalinėse bus draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, visiškai nebuvo galutinis. Štai konservatoriai Antanas Matulas, Vida Marija Čigriejienė, Kęstutis Masiulis, Arimantas Dumčius, Kazimieras Kuzminskas ir Vincė Vaidevutė Margevičienė pasiūlė visgi leisti degalinėse prekiauti „silpnais“, iki 15 laipsnių alkoholiniais gėrimais, kitaip tariant – alumi, sidru ir vynu. Be to, tam, kad pagražintų pataisas, pridėjo bonusą – pasiūlė dviem valandomis sutrumpinti prekybos alkoholiu laiką. Suprask, mes tik gero norime. Visuomenės sveikata susirūpinęs Sveikatos reikalų komitetas tokioms pataisoms, žinoma, pritarė. Tai senas žaidimas su gerai žinomomis taisyklėmis.

Kai Seimas nori, kad ir avis liktų sveika, ir vilkas sotus, kas išvertus į politinę kalbą reikštų patenkintus rinkėjus ir sočius lobistus, jis priima skambias pataisas, bet atideda jų įsigaliojimą. Sprendimas uždrausti degalinėse prekiauti alkoholiniais gėrimais buvo priimtas dar 2011 metais, bet jo įsigaliojimas atidėtas iki 2016-ųjų. Kodėl tai taip patogu? Pirmiausia, tokiu sprendimu nuraminami visuomenės sveikatos specialistai, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas bei visi piliečiai, susirūpinę dėl didžiulės alkoholizmo problemos Lietuvoje. Seimas deklaruoja, kad jiems rūpi ši problema, tačiau realų pataisų įgyvendinimą užkrauna būsimajam Seimui ant galvos (juk 2011 m. buvo telikę metai iki Seimo rinkimų).

Šis žingsnis labai patinka ir visokiems alkoholio reklamos bei pardavimo ribojimams besipriešinantiems lobistams. Juk, nors Seimas „uždraudė“ prekiauti alkoholiu degalinėse, dar penkerius metus laisvai galima tą daryti, na, o likus keletui mėnesių, vėl inicijuoti Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kurios draudimus atšauktų arba vėl atidėtų. Šitoks žaidimas savo principu labai primena lygtinę laisvės atėmimo bausmę, kai asmuo nuteisiamas, tačiau išvengia realios laisvės atėmimo bausmės. Kitaip tariant, Seimas patvirtina, kad prekyba alkoholiu degalinėse yra blogis, bet toliau leidžia juo prekiauti.

Nuotraukos autorius Andrius Ufartas/BFL
© Baltijos fotografijos linija

Toks scenarijus buvo panaudotas ir šįkart. Likus tik porai mėnesių iki draudimo įsigaliojimo, Seimas vėl svarstė socialdemokratų siūlymą atidėti draudimo įsigaliojimą dar keleriems metams, taip neva padedant verslui prisitaikyti prie būsimų pokyčių (nors verslas tam jau turėjo penkerius metus). Deja, šįkart koją pakišo Kražių tragedija. Kai jau atrodė, kad pavyks gan tyliai ir ramiai vėl atidėti Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų įsigaliojimą, priklausomybę nuo alkoholio turintis vyras Kražiuose nužudė keturias moteris. Tada visi pradėjo garsiai kalbėti apie didžiulę alkoholizmo problemą Lietuvoje ir vieną didžiausių alkoholio suvartojimo rodiklių vienam žmogui pasaulyje. Akivaizdu, kad toks kontekstas draudimui atšaukti labai neparankus, nes Seimas ir Vyriausybė turi parodyti visuomenei, kad kovoja su alkoholizmu ir rūpinasi visuomenės sveikata ir saugumu. Taigi Seimas atmetė grupės parlamentarų siūlymą draudimą atidėti.

Tačiau dėmesį vienoms problemoms labai greitai nukreipia kiti įvykiai. Savaitę padiskutavus, ką daryti su alkoholizmo problema, ar reikia įvesti priverstinį gydymą ir kaip stiprinti prevenciją, visų dėmesys nukrypo į šiurpius įvykius Paryžiuje. Tuomet dėmesys buvo nukreiptas į vidinį saugumą ir terorizmo prevenciją šalyje. O situaciją dar labiau paaštrino su kalašnikovu po miestą besiblaškęs vyras, šimtai jį gaudančių pareigūnų ir diskusijos dėl Vidaus reikalų ministro Sauliaus Skvernelio atsistatydinimo. Prie viso to šaršalo dar prisidėjo Seimo sprendimas nesuteikti Laisvės premijos profesoriui Vytautui Landsbergiui. Natūralu, kad visi šie įvykiai padėjo nustumti į šoną ir savo šešėliu pridengti alkoholizmo prevencijos klausimus. Taigi susidarė palanki terpė pakartoti bandymą sušvelninti draudimą ir leisti degalinėse prekiauti „silpnais“ alkoholiniais gėrimais.

Anoniminis alkoholikas, su kuriuo prieš porą savaičių teko bendrauti, pabrėžė, jog toks žaidimas sąvokomis „stiprus“ ir „silpnas“ alkoholis yra visiška manipuliacija. „Kaip galima pardavinėti stiprią ar silpną mirtį?“, – klausė jis. Suvartojus didesnį kiekį „silpno“ alkoholio, gaunamas toks pats rezultatas. Narkomanija taip pat prasideda nuo silpnų narkotikų išbandymo. Kartu su kitais iš alkoholizmo liūno išbridusiais kolegomis jis sakė, jog prekybos alkoholiu ribojimas yra svarbi prevencinė priemonė, sauganti Lietuvos jaunimą nuo jų pačių patirto likimo.

Bent jau mane asmeniškai labai nuvilia toks konservatorių žingsnis pūsti į tą pačią dūdą su draudimus siūliusiais atidėti socialdemokratais. Liūdina ir tai, jog Sveikatos reikalų komitetas nesupranta savo funkcijos rūpintis visuomenės sveikata.

Nerimtai atrodo ir argumentas, kad, uždraudus prekybą alkoholiu degalinėse, darbo gali netekti net pusė tūkstančio žmonių. Gal iš viso neverta kovoti su alkoholizmu, nes tada bus mažiau darbo policijos pareigūnams, kas vakarą važiuojantiems spręsti buitinius konfliktus, kurių daugumos priežastis – piktnaudžiavimas alkoholiu? Pasak statistikos, su alkoholio vartojimu siejami 70–80 proc. nužudymų, 60 proc. sunkių sveikatos sutrikdymų, pusė išprievartavimų, 40 proc. viešosios tvarkos pažeidimų. Sveikatos tyrimų instituto mokslininkų skaičiavimais, alkoholio žala vien per 2010 metus sudarė 214,7 mln. eurų, į kurią įėjo dėl priešlaikinių mirčių neuždirbtos pajamos iki pensijos, sveikatos priežiūros išlaidos gydant su alkoholiu siejamas pasekmes sveikatai, sumažėjusio darbingumo išmokos, vaikų globos namų išlaikymas, nuteistųjų išlaikymas kalėjimuose. Akivaizdu, kad valstybei verčiau investuoti į šių keleto šimtų darbuotojų perkvalifikavimą, suteikti galimybę nemokamai lankyti profesinius kursus, o ne toliau taikstytis su visa alkoholizmo žala visuomenei. Galų gale, labai tikėtina, jog pasirodys, kad dauguma šių žmonių įsigaliojus draudimams ir toliau sėkmingai dirbs, kur dirbę.

Šiuo atveju vien draudimas prekiauti bet kokiu alkoholiu degalinėse alkoholizmo problemos Lietuvoje neišspręs, tačiau yra politinės valios ir nusistatymo ženklas. Juo Seimas parodo visuomenei, ar yra pasirengęs iš tiesų imtis kompleksinių priemonių, kad mažiau šeimų Lietuvoje paliestų ši skaudi liga, susargdinanti ne tik vieną žmogų, bet ir visus šeimos narius. Deja, šįkart Seimui nepavyko palikti nepatogaus klausimo sprendimo būsimai 2016–2020 m. Seimo kadencijai.