Lapkričio 24–25 dienomis Šv. Kotrynos bažnyčioje įvyko miuziklo „Neregėti sapnai” pagal I. Šeiniaus romaną „Kuprelis” premjera. Tai istorinis įvykis Vilniaus Mokytojų namams, nes šiame pastatyme dalyvavo didžioji dalis šioje, netrukus 70- etį švęsiančioje kultūros įstaigoje  įsikūrusių ir ne vieną dešimtmetį veikiančių mėgėjų meno kolektyvų. Unikalu dar ir tai, kad scenoje neprofesionalai vaidino, dainavo ir muzikavo kartu su žinomais dainininkais, aktoriais bei muzikantais.

Sulaukęs didžiulės žiūrovų meilės ir palaikymo miuziklas 2016 m. bus rodomas ne tik Kotrynos bažnyčioje, bet ir aplankys ir kitus Lietuvos regionus.

„Mane taip sujaudino..., – ­ eidama iš Kotrynos bažnyčios besišluostydama ašaras kalbėjo viena žiūrovė, – muzika, personažai, žodžiai…“ Ir iš tikrųjų buvo gražu, gera ir šilta. Žiūrovai garsiomis ovacijomis sveikino premjerinį miuziklą ir jo atlikėjus.

„Aš ir pati graudinausi, buvo gera stebėti, kad ilgas ir nuoširdus darbas virto magišku sapnu, užbūrusiu žiūrovą. Ne visi norintieji šį kartą pateko į miuziklą, nes bilietai buvo žaibiškai išpirkti, todėl pažadame, kad šis miuziklas gyvuos ir bus dar rodomas Vilniuje“, ­ – kalbėjo projektų vadovė Lina Ališauskienė. Anot jos, miuziklo pastatyme dalyvavo daugiau kaip šimtas žmonių, kuriems šis miuziklas buvo ir iššūkis, ir nepakartojama patirtis.

„Džiaugiuosi, jog suburti visus kolektyvus vienam kilniam tikslui pavyko, nes visi turėjo bendrą norą, kad miuziklas įvyktų ir būtų šiltai priimtas“, ­ – sakė L. Ališauskienė.

„Mes visi turime sapnuoti“, – ­ taip pasakė miuziklo režisierė Gintarė Čepukonytė, kuri sugebėjo nukelti Tomą Legenzovą ir Austėją Lukaitę (pagrindinius atlikėjus) į tokį fantstišką sapną, kad jį susapnavo visi, žiūrintys miuziklą.

„Tai buvo kažkas nepaprasto, Gintarė tapo didžiuliu įvėpimu visiems. Ja patikėjo ir „Neregėtus sapnus“ susapnavo ne tik daugiau nei šimtas miuziklo dalyvių, bet ir publika, kuri po renginio paliko salę būdami kažkokios „transo“ būsenos“, – ­ kalbėjo projekto sumanytoja ir miuziklo choreografė Kamilė Šulcaitė. Šis miuziklas, jos teigimu, tai ne tik edukacinis projektas moksleiviams, bet ir nuostabi absoliučios meilės istorija, kuriai nėra suteikta net menkiausia galimybė. Tai istorija, jaudinanti savo dramatiškumu ir kartu naivios jaunystės vėjaviškumu.

„Šis miuziklas yra unikalus. Kievienas jame paliko labai daug širdies, pastangų ir energijos. Tai visiems jos dalyviams ir kūrėjams buvo dar vienas laiptelis aukštyn, kuris, reikia manyti, padės pasiekti dar didesnių aukštumų“, – ­įsitikinusi K. Šulcaitė.

VšĮ kultūros ir švietimo centras Vilniaus mokytojų namai nuoširdžiai dėkoja kompozitoriui Jonui Sakalauskui, režisierei Gintarei Čepukonytei, dirigentui Gintarui Skapui, solistams Austėjai Lukaitei ir Tomui Legenzovui, aktoriams Mykolui Vildžiūnui, Marcelei Zikaraitei, Irenai Jankutei, Povilui Liubinui, koncertmeisterei Kotrynai Gediminaitei, kanklininkei Lijanai Venclovienei, Vilniaus mokytojų namų chorams „Aidas”, vadovė L. Mačiulienė, „Vytis”, vadovas A. Pikšrys, „Versmė”, vadovas G. Skapas, ansambliams „Kankleliai”, vadovė D. Čičinskienė, „Vilnija”, vadovas V. Zaikinas, „Consona”, vadovė L. Pakalkienė, studijai „Nonetas”, vadovė A. Liutkutė, o žiūrovams žada dar ne vieną įspūdingą renginį jubiliejiniais 2016  metais.