EPA nuotrauka

Jungtinių Tautų Klimato kaitos konferencija Paryžiuje (COP21) priartėjo prie kulminacijos.

Pirmadienį prasidėjo Prancūzijos pirmininkavimo etapas, kai į konferenciją atvyko visų valstybių aplinkos ministrai, perėmę derybas iš iki tol jas vedusių šalims atstovavusių ekspertų. Specialistai perdavė susitarimo teksto juodraštį pirmininkaujančiai Prancūzijos komandai, ir derybų estafetę perėmė šalių ministrai. Tai finišo tiesioji, nes pagal dabartinį darbotvarkės planą ministrai turėtų priimti galutinius sprendimus dar trečiadienį, kad penktadienį jau galėtų pasirašyti teisininkų paįtikrintą ir sutvarkytą tekstą. Tačiau, kaip pažymi konferencijoje dalyvaujanti VšĮ „Darnaus vystymosi iniciatyvų“ delegatė Gintarė Krušnienė, iki šiol klimato kaitos derybos dar niekada nėra pasibaigusios pagal darbotvarkę.

COP 21 dalyvaujanti G. Krušnienė pirmadienį teigė, kad nuomonės apie derybų eigą išsiskiria, nes yra ir džiuginančių, ir nerimą keliančių aspektų. Viena vertus, valstybių vadovų pasisakymai konferencijos pradžioje pasižymėjo vertybiniu turiniu, buvo kupini vilties ir solidarumo su labiausiai nuo klimato kaitos pažeidžiamomis šalimis. Tai liudija, jog yra politinės erdvės pasiekti gerą ambicingą susitarimą. Tačiau diskusijoms persiritus į antrąją pusę matyti, kad yra ir didelių rizikų, jog bus priimtas silpnas ir labiau retorinis nei veiksmus skatinantis susitarimas.

„Teigiamu pasiekimu galima laikyti tai, jog po pirmosios savaitės labai sustiprėjo parama griežtesniam, 1.5 laipsnio tikslui, – tiesiai iš Paryžiaus komentavo Gintarė Krušnienė. – Tai yra padidinta ambicija, kadangi lig šiol kalbėjome, jog reikia sustabdyti pasaulio vidutinės temperatūros kilimą ties 2 laipsnių riba. Pažeidžiamos šalys konferencijoje kalbėjo, kad du laipsniai yra per daug, nes moksliniai tyrimai pagrindžia, jog pasiekę tą ribą patirsime labai daug pavojų ir pražūtingų padarinių. Pavyzdžiui, pasaulio vidutinei temperatūrai augant nuo pusantro iki dviejų laipsnių, karščio bangų trukmė pailgės dvigubai. Jau 2003 m. ir 2008 m. nuo karščio bangų Europoje ir Rusijoje mirė dešimtys tūkstančių žmonių, o temperatūrai pakilus dar puse laipsnio, sausros ir karščio bangos ilgės ir jų žala dvigubės.

Mokslininkai lygiagrečiai organizuoja renginius stengdamiesi parodyti, kad mūsų tikslas turėtų būti 1.5, o ne 2 laipsniai.“

Klimato kaitos ekspertė teigė, jog išlieka didelė rizika, kad šalių parama 1.5 laipsnio tikslui liks tik retorika, nes, mokslininkų apskaičiavimais, dabartiniai šalių pateikti planai veda į trijų laipsnių atšilimą. Šiuo metu valstybių lyderiai entuziastingai kalba apie solidarumą su pažeidžiamomis šalimis, kurios remia tą tikslą, tačiau, kalbai pasisukus apie konkrečius įsipareigojimus, nekalbama, kaip tą tikslą reikėtų pasiekti ir savo įsipareigojimus didinti, nes dabar esame pakeliui į trijų laipsnių atšilimą.

Šiandien visos šalys sutaria, kad dabartiniai savanoriški nacionaliniai įsipareigojimai veda į 2.7 laipsnių atšilimą, ir tai tik tuo atveju, jei būtų išpildyti šimtu procentų, nes dalis jų yra tik sąlyginiai, planuojami įgyvendinti esant pakankamai paramai. Todėl suapvalintai ir įvertinus realias tikimybės vartojami trys laipsniai.

„Dabartiniai planai veda ne ten, kur reikia, todėl nevyriausybinės organizacijos stipriai spaudžia valstybių lyderius, kad būtų sutartas nacionalinių įsipareigojimų peržiūros mechanizmas ir pirmasis peržiūrėjimo procesas prasidėtų dar prieš prasidedant sutarties periodui – iki 2018 metų, – pasakojo Gintarija Krušnienė. – Kai kurios šalys siūlo pirmąją peržiūrą atlikti tik 2024 m., o tai reikštų, jog artimiausius penkiolika metų šalių ambicijos nedidėtų. Tačiau dabartiniai mokslo duomenys aiškiai rodo, kad turime maksimaliai stiprinti klimato kaitos mažinimo tikslus iki 2030 m., kitaip nebegalėsime grįžti prie dviejų laipsnių tikslo, jau nekalbant apie 1.5. Tai ir yra pagrindinė derybų ašis. Tik tada, jei 1.5 laipsnio tikslas bus paremtas ambicingu peržiūros planu, nevyriausybinės organizacijos laikys susitarimą sėkmingu. Kitu atveju tai bus tik graži retorika.“

Kalbant apie šalis, kurios labiausiai stabdo derybų procesą, dominuoja tos šalys, kurių didžiąją biudžeto pajamų dalį sudaro naftos gavyba, pavyzdžiui, Saudo Arabija ir Venesuela. Nevyriausybinių organizacijų tinklas „Climate Action Network“, kuriam priklauso 950 organizacijų iš 115 pasaulio šalių, suteikė joms „fosilijų“ apdovanojimą, kaip labiausiai stabdančioms klimato derybas. Tuo tarpu Kinijos ir Indijos indėlis šiemet vertinamas teigiamai.

Tuo tarpu Paryžiuje vyksta protesto akcijos, o lapkričio 29 d. per pasaulį nusidriekė klimato eisenos. „Nors dėl saugumo Paryžiuje buvo uždrausta rengti masines demonstracijas, piliečiai surengė kažką panašaus į Baltijos kelią, susikibdami už rankų ir sudarydami gyvą grandinę, o kartu išvengdami masinio žmonių susibūrimo vienoje vietoje“, – sakė Gintarė.

Susitikime aktyviai dalyvauja ir pasisako religijų atstovai. Popiežius Pranciškus taip pat stipriai palaiko diskusijas ir net atsiuntė savo batus į demonstraciją Paryžiuje, tuo parodydamas žmonėms, kad palaiko juos pilietinėje kovoje. Tarp pasisakymų girdimas ir pranciškonų balsas, nes COP21 dalyvauja ir nevyriausybinė organizacija „Franciscans International“. Mažesniųjų brolių ordino generolas Michaelas Perry OFM taip pat atvyko į Paryžių ir pabrėžė, jog išgyvename sudėtingą socioekologinę krizę, vienodai paliečiančią tiek gamtą, tiek žmones.

Dėl to labai svarbu, kad pilietinė visuomenė paremtų ryžtingus valstybių veiksmus ir parodytų, kur vyriausybės turi pasitempti. Čia būtina atvirai iškelti paramos besivystančios šalims klausimą, nes kol kas išsivysčiusios šalys rezervuotai kalba apie finansinės paramos mechanizmus. Tuo tarpu OXFAM atlikta analizė rodo, kad labiausiai klimato kaitos pasekmes jaučiančiai Afrikai iki 2050 m. prisitaikyti prie padarinių reikės 800 mlrd. dolerių. „Tad Afrikos šalių prašymas iki 2020 m. gauti 100 mlrd. paramą yra labai kompromisinis ir simboliškas. Kalbama apie griūvančius miestus ir būtinybę žmonėms suteikti naujų būstų, sausrų alinamą žemės ūkį ir kitus sunkius padarinius. Visiems šiems nuostoliams kompensuoti reikės didžiulės sumos pinigų“, – aiškino COP21 Paryžiuje dalyvaujanti klimato kaitos ekspertė Gintarė Krušnienė.

Viskas bus užbaigta gruodžio 11 dieną, pasibaigus COP21. Tačiau teigiamai nuteikia tai, jog Prancūzų vyriausybės delegacija tikrai nori pasiekti istorinį susitarimą, ir šio tikslo siekia ne viena, o su keletu kitų išsivysčiusių valstybių, kurios jau daug investavo į šį procesą.