Nuotraukos autorius Algirdas Kubaitis/BFL
© Baltijos fotografijos linija

Visai priartėjus šv. Kalėdoms ir Naujiesiems metams, jau galima nedrąsiai teigti, kad visuomenės sveikatos interesai visgi nugalėjo (bent kuriam laikui) ir nuo sausio 1 dienos Lietuvos degalinėse nebebus prekiaujama alkoholiniais gėrimais. Rudeninė alkoholio epopėja turėjo laimingą pabaigą Lietuvos piliečiams ir ne tokią laimingą alkoholio pramonei. Visą lapkritį ir didžiąją dalį gruodžio Seime vyko sumaištis, Sveikatos reikalų komitetas su pirmininke Dangute Mikutiene priešakyje darė viską, kad tik kaimo vietovėse nesumažėtų alkoholio prieinamumas ir degalinėse išliktų jei ne visi, tai bent „silpnieji“, iki 15 laipsnių alkoholiniai gėrimai. Ačiū Nacionalinei alkoholio ir tabako kontrolės koalicijai (NATKK), kuri įdėmiai sekė įvykius ir parengė chronologiją, kad galėtume susidaryti nuoseklų vaizdą, kas dėjosi Seime ir kas buvo pagrindiniai šios epopėjos veikėjai. Remiantis šia įvykių chronologija galima išskirti keletą protagonistų, kurių pavardes reikėtų įsidėmėti artėjant Seimo rinkimams.

Dangutė Mikutienė, Darbo partija

Viena iš pagrindinių veikėjų svarstymuose „grąžinti“ dar net nepašalintą iš degalinių alkoholį neabejotinai buvo Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė. Verta paminėti tai, kad dar 2001 m. ši politikė inicijavo alkoholio prekybos degalinėse atnaujinimą, o šių metų rudenį darė viską, kad atnaujintas draudimas, turintis įsigalioti nuo 2016 m., taip ir neįsigaliotų.

Po to, kai lapkričio 10 dieną Seime buvo atmestas pasiūlymas atšaukti prekybos alkoholiu draudimą nuo 2016 m. sausio 1 dienos, atrodė, kad viskas jau aišku ir alternatyvios pataisos nebeturėtų būti svarstomos. Nacionalinė alkoholio ir tabako kontrolės koalicija išplatino viešą laišką, prašydama Seimo narius, teikusius projektus XIIP-2836 ir XIIP-2837 atsiimti siūlomas pataisas, kurios grąžintų alkoholį į degalines. Tačiau nei po pataisomis pasirašę TS-LKD nariai, nei Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė šio raginimo negirdėjo.

Tiesa, prieš pat Komiteto posėdį, galbūt gavę nurodymą iš partijos, o galbūt pajutę visuomenės spaudimą, po pataisomis pasirašę konservatoriai staiga savo parašus atsiėmė ir liko tik vieno Kęstučio Masiulio parašas (kurį kalbėdamas telefonu politikas pažadėjo atsiimti), todėl Vida Čigriejienė siūlė pirmininkei nebesvarstyti siūlymo grąžinti silpną alkoholį į degalines. Tai neįtikino D. Mikutienės, primygtinai reikalavusios klausimo nenukelti ir svarstyti iškart, nes K. Masiulio parašo po atšaukimu nėra. Negana to, pirmininkės pastangomis pataisų projektas pasiekė gruodžio 3 d. Seimo plenarinį posėdį, o jame kilus sumaiščiai D. Mikutienė apsilankė Seniūnų sueigoje ir primygtinai reikalavo palikti šį klausimą darbotvarkėje. Tai nestebina, nes Lietuvos radijo laidoje „60 minučių“ ji gynė degalinių interesus.

Nepavykus priimti Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų, politikė puolė į tokią desperaciją, kad nors poįstatyminiai teisės aktai ir esama teismų praktika apibrėžia degalinę kaip įrangą, pastatus ir teritoriją, politikė Sveikatos komiteto vardu kreipėsi į Energetikos ministeriją prašydama skubiai apibrėžti degalinės sąvoką Energetikos įstatymo pataisomis. Tikėkimės, kad tai nėra dar vienas bandymas atverti kelius alkoholiui į degalines. Grupė Seimo narių dėl šio ir kitų pastarųjų politikės sprendimų kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją ir Seimo valdybą prašydami išsiaiškinti, ar Dangutė Mikutienė gali eiti Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės pareigas.

Antanas Matulas, Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai

Tai – dar vienas svarbus ir slidus veikėjas alkoholio epopėjoje. Nors dar 2011 m. buvo priimtos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, kuriomis nuo 2016 m. degalinėse turėjo nebelikti jokių alkoholinių gėrimų, kovo 19 d. A. Matulas su kolegomis užregistravo pataisas, kuriomis pasiūlė nuo 2018 m. vėl leisti prekiauti iki 15 laipsnių alkoholiniais gėrimais.

Lapkričio 10 dieną, Seimui balsuojant, ar atidėti draudimo prekiauti alkoholiu degalinėse įsigaliojimą, Antanas Matulas dalyvavo posėdyje, tačiau nebalsavo. Po balsavimo jis neatsiėmė savo parašų dėl anksčiau registruotų pataisų, siekiančių grąžinti silpną alkoholį į degalines, ir jau gruodžio 1 dieną šios pataisos turėjo būti svarstomos plenariniame Seimo posėdyje. Prekybą alkoholiu į degalines grąžinančio projekto teikėju tapo A. Matulas. Tiesa, tą dieną svarstymas buvo nukeltas ir pataisų projektai grįžo į Sveikatos reikalų komitetą, o ten Antanas Matulas sąmoningai išvengė balsavimo. Slidžiu politiką pavadinau todėl, kad tais pačiais metais jis teikė projektus ir uždrausti prekybą alkoholiu, ir ją sugrąžinti.

Kęstutis Masiulis, Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai

Dar vienas protagonistas – konservatorius Kęstutis Masiulis. Jis buvo vienas iš pasirašiusiųjų Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas XIIP-2837, kuriomis siūlyta grąžinti į degalines (dar iš jų nepašalintą) silpną alkoholį. Tačiau po visuomenės reakcijos visi kiti pataisas teikę konservatoriai, išskyrus K. Masiulį, savo parašus atsiėmė ir tik jo vieno dėka pataisų projektas pasiekė Sveikatos reikalų komiteto, o vėliau ir Seimo plenarinį posėdį.

Kaip rašo chronologijoje NATKK, politikas teigė nespėjęs atsiimti parašo, nes lapkričio 29–gruodžio 2 d. buvo komandiruotėje. Nuo lapkričio 16 d. iki išvykimo jis nerado galimybės atšaukti savo parašą po projektu XIIP-2837 ir būdamas Europos Sąjungos šalyje, mokėdamas naudotis mobiliuoju telefonu, elektronine bankininkyste ir socialiniais tinklais (galimai net turėdamas elektroninį parašą) nerado būdo, kaip padaryti, kad jo deklaruojamas siekis atšaukti parašą virstų realybe.

Kęstutis Masiulis atšaukia savo parašą po projektu tik gruodžio 3 dieną, kantriai išlaukęs, kol seniūnų sueigoje klausimas dėl XIIP-2837 (2) svarstymo įrašomas darbotvarkėje, tokiu būdu projektą perkeliant į svarstymo procedūrą. Čia, kur buvęs, kur nebuvęs pro šalį eina Eduardas Šablinskas.

Eduardas Šablinskas, Lietuvos socialdemokratų partija

Kęstučiui Masiuliui galiausiai atsiėmus savo parašą, Seimas turėjo nebesvarstyti pataisų, nes neliko jas teikiančių Seimo narių. Taip šis klausimas būtų pagaliau pasibaigęs. Tačiau, kur buvęs kur nebuvęs, kad svarstymas nebūtų nutrauktas, po projektu pasirašė netikėtai pro šalį ėjęs E. Šablinskas. Tuo remdamasi LR Seimo pirmininkė L. Graužinienė leido jį svarstyti, nors Seimo teisininkai ir LR Seimo narys P. Saudargas atkreipė dėmesį į tai, kad toks pasirašymas neprecedentinis, jo iki šiol nėra buvę.

Epopėjos pabaigoje derėtų išvardyti ir kitus veikėjus, kurie prisidėjo prie netikėtų istorijos vingrybių ir intrigos kūrimo. Tai ir liberalas Šarūnas Gustainis, pasiūlęs grąžinti į degalines ne tik silpnuosius, bet ir stipriuosius alkoholinius gėrimus, nes šis draudimas neva pažeidžia sąžiningą konkurenciją. Seimo narys „savo“ pasiūlymą perskaitė iš R. Apulskio (Legalaus verslo aljanso) paduoto dokumento, o pats sunkiai gebėjo paaiškinti, ką siūlo. Taip pat konservatorė Vida Čigriejienė, kuri tai siūlo grąžinti alkoholį į degalines, tai atsiima savo parašą ir balsuoja prieš minėtas pataisas, visiškai pasimetusi savo vertybėse. Kiti šalutiniai veikėjai – Remigijus Žemaitaitis, Arimantas Dumčius, Kęstas Komskis ir Remigijus Ačas.

Norintieji įdėmiau įsigilinti į visą scenarijų, gali perskaityti NATKK parengtą chronologiją, kuri prieš 2016 m. Seimo rinkimus padeda geriau susigaudyti, kas yra kas.