Prie stalo visa Lietuva. – Kaunas: Terra publica, 2015. 240 p.

Mažai yra tokių nuskriaustų nekilnojamojo kultūros paveldo dalykų kaip Lietuvos maisto ir mitybos kultūra. Daugeliui istorikų ši sritis atrodo pernelyg žemiška ir neverta dėmesio. O daugeliui paprastų tautiečių mūsų mitybos tradicijos yra užstrigusios ties didžkukuliais, bulviniais vėdarais ar kitais patiekalais, kurie gelbėjo nuo bado, o juos dažniausiai valgė patys vargingiausieji. Taip nubraukiami visi mitybos, maisto kultūros pasiekimai bei papročiai, radęsi ir klestėję ne vien tik valstiečių virtuvėje, bet ir didikų, miestiečių, inteligentijos, vienuolių, kitų tautų Lietuvos gyventojų bendruomenėse. Blogiau, kai tokios nuomonės, įtvirtintos sovietmečiu, stovint nuobodžioje eilėje prie tuščių lentynų, laikosi ir specialistai.

Surinkti maisto ir mitybos kultūros istoriją iš gabalėlių, suklijuoti iš šukių, pažirusių po muziejus, dvarus, namų palėpes ar bibliotekas, – štai tokią užduotį turėjo leidykla „Terra Publica“ pradėdama rengti leidinį „Prie stalo visa Lietuva“. Knyga iš kitų leidinių išsiskiria visapusišku požiūriu į maisto vartojimo kultūrą, atskleidžia jos visumą ir nepertraukiamą tradicijų tęstinumą. Toks ir yra šio leidinio tikslas – pirmą kartą į Lietuvos maisto istoriją pažvelgti iš visų pusių, apžvelgti visus istorinius laikotarpius, atskleisti visų visuomenės sluoksnių, luomų, tautinių mažumų mitybos tradicijas ir įpročius, suvokti maisto kultūros svarbą ir šiomis dienomis. Visgi įgyvendinti tokius užsibrėžtus tikslus leidėjams nebuvo lengva. Medžiaga apie Lietuvos maisto kultūrą yra fragmentiška, išbarstyta po įvairias šalies įstaigas, nugulusi muziejuose, archyvuose, pavienėse publikacijose ir straipsniuose. Todėl surinkti, susisteminti ir apžvelgti visą Lietuvos mitybos raidą nuo seniausių laikų iki šių dienų buvo sudėtingas, tačiau be galo įdomus iššūkis.

Knygos autorių kolektyvas – 21 savo srities profesionalas. Specialistai išsamiai, besiremdami savo patirtimi, žiniomis ir autentiškais šaltiniais, suprantamai ir įdomiai supažindina skaitytojus su visa Lietuvos mitybos istorija.

Prie stalo visa Lietuva

Tad knygos struktūra, sudaryta iš 6 skyrių, yra labai aiški – pradedama nuo priešistorinių laikų, pačių mitybos tradicijų užuomazgų, ir keliaujama iki dabarties. Kiekvienas istorinis laikotarpis yra išskirtinis, savitas, padaręs didelę įtaką mitybos įpročių formavimuisi, – tai seniausieji laikai, kai mūsų protėviai dar tik klajojo gentimis, daugiasluoksnis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpis (valdovų, didžiųjų kunigaikščių, didikų (bajorų), vienuolių, miestiečių ir valstiečių virtuvė), permainingas XIX amžius, kai mūsų virtuvė ėmė modernėti, tada – „vakarietiškas“ tarpukario laikotarpis ir sovietmečio įdomybės. Atsiminimai apie žymių Lietuvos žmonių virtuvę leis pažvelgti į kultūros srities asmenybes netikėtu kampu.

Prie stalo visa Lietuva

Tam, kad būtų galima ne tik aprašyti, bet ir iliustruoti visą šią medžiagą, knygoje surinktos istorinės, archyvinės, dabartinių laikų fotografijos, muziejuose saugomi autentiški eksponatai: iš viso daugiau nei 450 iliustracijų. Įgyvendindami šį projektą bendradarbiavome su daugiau nei 30 šalies įstaigų: muziejų, bibliotekų, archyvų. Iliustracijas pateikė ne tik Lietuvos įstaigos, bet ir privatūs kolekcininkai.

Knyga „Prie stalo visa Lietuva“ padės suvokti, identifikuoti save kaip tautą, turinčią be galo turtingą, unikalią maisto vartojimo kultūrą ir nuo seno puoselėjamas mitybos tradicijas, garsinančias šalį visame pasaulyje.

Prie stalo visa Lietuva