Jėzus su mokiniais atėjo į Judėjos kraštą ir, ten su jais būdamas, krikštydino. Taip pat ir Jonas krikštijo Enone, netoli Salimo, nes ten buvo daug vandens ir žmonės ten rinkdavosi krikštytis. Tuomet Jonas dar nebuvo įmestas į kalėjimą.

Tarp kai kurių Jono mokinių ir vieno žydo iškilo ginčas dėl apvalomojo krikšto. Tad jie atėjo pas Joną ir pranešė: „Rabi, vyras, kuris buvo su tavimi anapus Jordano, kurį tu paliudijai, – jis taip pat ėmė krikštyti, ir visi bėga pas jį“.

Jonas atsakė: „Žmogus negali nieko pasiimti, jeigu nebus jam duota iš dangaus. Jūs patys galite man paliudyti, jog esu sakęs: Aš ne Mesijas! Aš siųstas būti tik jo pirmtaku.

Kas turi sužadėtinę, tas sužadėtinis, o sužadėtinio bičiulis, kuris šalia stovi ir girdi, iš visos širdies džiaugiasi jaunikio balsu. Šiam mano džiaugsmui dabar jau nieko netrūksta. Jam skirta augti, o man – mažėti“.

Kiti skaitiniai: 1 Jn 5, 14-21Ps 149


Evangelijos skaitinį komentuoja s. Kūdikėlio Jėzaus Marija Juozapa OCD

Šiandien girdime Jono Krikštytojo liudijimą - kas gi yra Jėzus. Apie save Jonas sakosi esąs atėjęs paruošti kelio, ir jis džiaugiasi jaunikio balsu, liudydamas tai nuostabiu nusižeminimo poelgiu: Jam skirta augti, o man – mažėti.

Mes taipogi, būdami krikščionys, Kristaus sekėjai, turėtume liudyti gyvenimu, idant žmonės išvystų Viešpaties didybę, o ne mūsų įvaizdį. Mūsų gyvenimai turėtų liudyti, kad esame Jo sekėjai, ir būdami Kristaus sekėjai liudykime Tėvo meilę, švelnumą ir atjautą, kurių mus moko Jėzus ir kuriuos Jis parodė mums, kad Dievas būtų viskas visame kame.

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai