Šį kartą apie mobingą – psichologinį terorą, nukreiptą prieš vieną iš kolegų. Mobingo pasitaiko visose įstaigose, tačiau, tyrėjų nuomone, labiausiai jis paplitęs švietimo sistemoje. Naivu galvoti, kad patyčios, persekiojimai vyksta tik tarp vaikų ir paauglių. Toli gražu. Šis reiškinys egzistuoja įvairiose darbovietėse, taip pat tarp universitetinio išsilavinimo žmonių. Su juo Lietuvoje kovoti itin sunku, nes kol kas neturime jokio įstatymo, reguliuojančio šią sritį.

Kas yra mobingas? Tai grupės arba jos vadovo psichologinis smurtas prieš darbuotoją, kuris yra... kitoks. Mechanizmas analogiškas veikiančiam gyvūnijos pasaulyje ir vadinamam „baltos varnos principu“. Ji kitos spalvos, todėl jos bijoma ir nedelsiant imamasi agresijos pašalinant iš grupės.

Mobingas esti horizontalus – kai bendradarbį psichologiškai „ėda“ kolegos, ir vertikalusis, dar vadinamas bosingu. Antruoju atveju kurį nors darbuotoją doroja viršininkas. Psichologinis smurtas baisus tuo, kad vienu metu vykdoma daug žalingų veiksmų. Sparčiai žlugdoma aukos sveikata. Pasekmė – infarktai, insultai, sunkios neurozės, netgi suicido atvejai. Įdomu tai, kad mobingas tuo pat metu neigiamai veikia ir moberio ar persekiotojų grupės sveikatą. Padariniai apverktini: akivaizdžiai nukenčia ne tik darbo kokybė, bet ir šeimyninis gyvenimas. Išvada: psichologinis disbalansas darbovietėje radikaliai paveikia sveikatą, darbą ir šeimą.

Švedų mokslininkai gana tiksliai apskaičiavo mobingo padaromus piniginius nuostolius. Tuos pačius tyrimus atlikusiečiams vokiečiams rezultatai sukėlė dar didesnį nerimą. Jie nemenki, todėl skandinavai ir vokiečiai suskubo rengti atitinkamus įstatymus.

Kaip nutinka, kad išsilavinę žmonės (pedagogai, ekonomistai, žurnalistai, leidėjai ir t. t.) tampa psichologiniais kanibalais? Tam reikia atidžiau pažvelgti į aukas. Šios labai retai būna silpnos asmenybės. Persekiojami stiprūs. Priežastys yra dvi: pavydas ir baimė. Prie ko kimba moberis? Tai rasė, tautybė, lytis, išskirtinė, nestandartinė išvaizda bei elgesys, gabumai, darbo kokybė, populiarumas už įstaigos ribų. Lietuvoje mobingas itin dažnai taikomas vyresnio amžiaus žmonėms, jauniems specialistams ir moterims. „Kitoks“ kolega kelia baimę, nerimą, jo elgesį sunku prognozuoti. O jei dar patirtis ir kvalifikacijos aukštos? Jaunimo bijoma todėl, kad jis gali būti perspektyvus, o tada senbuviams karjeros galimybės mažėja. Pati liūdniausia situacija susidaro tada, kai kolektyve yra kelios neurotiškos asmenybės Tada jos vienijasi ir stoja į, jų nuomone, teisingą kovą.

Bosingo atveju moberis viršininkas paprastai tvirtai nesijaučia profesine prasme. Be to, nutuokia , kad ne visi darbuotojai laiko jį lyderiu. Taigi, vėl nelemtoji baimė ir pavydas. Toks žmogus, kaip ir horizontalūs moberiai, neturi tvirtos etinių vertybių skalės. Jeigu tai krikščionis, jo tikėjimas nėra tikras, nors jis pats būtų įsitikinęs priešingai.

Kokiu būdu darbovietėje vykdomas tylus psichologinis teroras? Pirmiausia auka yra izoliuojama. Darbo pertraukėlės, kavagėriai, trumpi pasitarimai darbo klausimais vyksta eliminuojant iš jų auką. Persekiojamas žmogus neįsileidžiamas į neformalų kolektyvo bendravimą. Vėliau pamažėle prasideda užgaulios replikos, „netaktai“, užslėptos patyčios. Pasinaudojama viskuo: aprangos stiliumi, amžiumi („senis“, „piemuo“), prigimtiniais duomenimis, tautybe ir t. t. Tokios kategorijos kaip mandagumas, taktas, jautrumas aukos atžvilgiu nenaudojamos, nors senbuviams tai lyg ir galioja. Kaip auka jaučiasi tokioje aplinkoje – savaime suprantama.

Viršininkas moberis dažnai leidžia sau isterišką elgesį, užgauliojimą, rėkimą. Aukos darbiniai pasiūlymai išsyk atmetami. Paprastai šiurkščiai, įžeidžiamai. Moberis – bosas dažniausiai nėra stipri asmenybė ir silpnas profesine prasme. Darbo jis neišmano, nors dažniausiai esti puikus vadybininkas, administratorius Savo vidinę vertę jis bando matuoti turima įtaka. Socialiai jaučiasi nesaugus. Beveik visada stengiasi telkti „palaikymo komandą“. Auką menkina blogais atsiliepimais aukštesnių viršininkų akyse. Tarp bendradarbių taip pat ją užuominomis žemina. Kadangi moberio varomosios jėgos yra pavydas, baimė, puikybė ir garbės troškimas, kitaip tariant, didelės žmogiškosios bėdos, tai susidoroti su jomis ne kiekvienam pakanka jėgų. Aišku, jei pats apie jas žino ir nori jų atsikratyti. Apmaudu, bet suaugę individai keičiasi sunkiai. Beje, reikia pabrėžti, kad visų lygių moberiai yra įsitikinę, jog tikrai nieko blogo nedaro ir yra absoliučiai teisūs.

Kaip turėtų elgtis auka, kad išvengtų susidorojimo? Psichologai kartais rekomenduoja atvirą pokalbį dviese. Deja, tai mobingo atveju visiškai netinka. Jeigu aukštesnieji viršininkai yra objektyvūs ir išmintingi, galima pasikalbėti su jais. Gaila, bet tai irgi retai gelbsti, nes moberis valdžią jau būna „paruošęs“.

Geriausia išeitis yra palikti tokią darbovietę, tačiau tai vėlgi ne visada įmanoma. Todėl aukai belieka nepasiduoti psichologiniam terorui. Kaip tai padaryti? Nesipriešinkite ir nekonfliktuokite. Savo nuomonę išsakykite tvirtai, bet labai ramiai. Jeigu jums chamiškai rėžia pakeltu tonu, kad nieko neišmanote ir pan., šaltakraujiškai pratylėkite. Būtina apriboti santykius su moberiu. Venkite bendravimo privačioje aplinkoje, neatviraukite. Jokio privatumo! Moberis neturi žinoti, kiek jūs turite santaupų, turto, privalo nenutuokti apie jūsų asmeninius ryšius, pažintis, šeimą, draugus,pomėgius.

Visus užgauliojimus, ignoravimą, patyčias, darbe daromas kliūtis fiksuokite popieriuje. Nepamirškite nė vieno jus žeminančio atvejo. Fiksuokite datą, savaitės dieną, valandą, aplinkybes. Tai pravers, jeigu reikės kreiptis į teismą. Galvojate, kad to nebus? Ateities vingių mes nežinome.

Jeigu moberis iš aukšto ir užgauliai jus moko, leiskite pasijusti jam protingam, svarbiam, galingam. Save apsaugosite, o nelaimėlis pasijus reikšmingas, jo ego bus užganėdintas. Visada galvokite apie tai, kad puola tie, kurie nesijaučia esą visaverčiai.

Jei psichologinė agresija pasiekia nepakeliamą lygį, galima kreiptis pagalbos šiuo adresu: www.lygybe.lrs.lt arba telefonu 8 5 26 12 740;

Krikščionys neturėtų būti pasyvūs. Graudu, kad dažnai būna būtent tokie. Į darbovietėje vykdomą psichologinį smurtą ramiai žiūrėti ir jį toleruoti neleistina. Nebijokite užstoti auką. Būtent to moberis labiausiai ir bijo. Be „palaikymo komandos“, tegu ir tylinčios, jis bejėgis. Nesant pritarimo psichologinis klimatas pamažėle stabilizuojasi.

Moberių vidinės problemos yra psichoterapeutų reikalas. Kunigų turime per mažai, todėl vargu ar jie ras laiko gvildenti moberio dūšią. Tai didelė moberių bėda. Aukos turi stengtis save apsaugoti tiek, kiek tai įmanoma, nes mobingo kaina per didelė.

Mobingas nėra kokios nors konkrečios įstaigos reikalas. Tai mūsų visų, krikščionių bendruomenių, problema. Ji gimsta vaikų darželių smėlio dėžėse, tarpsta mokyklose. Paskui kuriam laikui tarsi išblunka, kol žmogaus socialiniam saugumui neiškyla tariamas pavojus, de facto sukeltas jo paties nuodėmių. Tiek to, pavadinkime jas ydomis. Gaila, bet nuo to, kaip pavadinsime, situacija nesikeičia.