Vilniaus bažnyčia Tikėjimo žodis sausio 21-ąją evangelines bendruomenes kvietė bendrai maldai, giesmei ir bendravimui. Šios ekumeninės pamaldos – Maldų už krikščionių vienybę savaitės renginys – džiugino susirinkusiųjų įvairumu ir gausa.

Nors tokiose pamaldose dalyvauju jau maždaug penkerius metus, kaskart vis stebiuosi, kokia įspūdinga ir neįkainojama yra krikščionių bendrystės patirtis. Skirtingų bendruomenių žmonės, jų pasidalinimai, tampa proga dar ir dar kartą dėkoti Viešpačiui. Už ką? Už  Kristaus bažnyčią, kuri visuomet ir liks bent iš dalies nepažini, o šlovingų Viešpaties darbų nesulaikys nei egoizmas, nei puikybė ar susireikšminimas. Atvirkščiai – džiugiai dalindamiesi tikėjimo dovana, tapsime bendrakeleiviai ir didžiausi pagalbininkai.

Vakarą sveikinimo žodžiu pradėjo bažnyčios Tikėjimo žodis pastorius Darius Širvys. Jis taip pat pastebėjo, jog mūsų rinkimasis svarbus Kristaus kūnui. Pamaldų metu skaitomą Dievo žodį, ganytojų įžvalgas, maldas, sakytą Tikėjimo išpažinimą keitė šlovinimo grupės bei Vilniaus krikščionių gimnazijos dainavimo studijos mokinių atliekamos giesmės. Baigiamuoju muzikiniu kūriniu pasirinkta maldų malda, Viešpaties Kristaus malda Tėve mūsų po kurios sugūžėjome į bažnyčios fojė. Visa tai, žinoma, gali skambėti kaip formalaus ir nieko doro nežadančio vakaro aprašymas. Tačiau anaiptol – kur dar galėtum išgirsti tiek daug mums visiems krikščionims svarbių paraginimų?

Štai, pavyzdžiui, Evangelikų reformatų bažnyčios gen. sup. Tomas Šernas, atkreipęs dėmesį jog mes, krikščionys, dažnai esame sąmokslininkai, nes vartojame žodžius ir atliekame praktikas, kurie kitiems nežinomi. Todėl skambėjo raginimas pasakoti apie didingus Viešpaties darbus. Prisiminus ir Jono Kalvino įžvalgas, T. Šerno linkėta gyventi gerai krikščioniškai ir nepamiršti, jog Viešpats kviečia mus iš tamsos į šviesą. Suprasti vienas kitą ir padėti tos šviesos siekti. Tuo tarpu Evangelikų liuteronų kunigas Ričardas Dokšas dalinosi apie Kristaus įkurtą bažnyčią, išliekančią nepaisant istorijos eigoje atpažįstamos civilizacijų, įvykių kaitos. Buvome raginami priimti vienas kitą atvira širdimi ir mylėti taip, kaip vienas kitą myli priesaiką Dievui duodanti krikščioniška šeima.

Sekmininkų vyskupas Rimantas Kupstys šią įžvalgų ir linkėjimų paletę pildė primindamas tikslą, kuriam Viešpats visus mus šiaukia, – skelbti Evangeliją. Perskaityta ir ištrauka iš Evangelijos pagal Matą apie pjūtį ir darbininkus – pastarajam darbui esame vienas kitam reikalingi. Arnoldas Matijošius iš Naujojo Testamento baptistų bažnyčios bendruomenių įvairovę lygino su daugiaspalviu paveikslu. Brolis Kristuje dalinosi ir smagiu pasakojimu: jo studentai nustebo sužinoję, kad jis baptistas. „O mes galvojom, kad baptistai nesišypso“ – tuomet sakė jie.  Itin įstrigo A. Matijošiaus užduoti klausimai: ar mūsų darbai yra teisūs, kai griaunam, ar Dievas šypsosi šiandien?

 Vienybės ir meilės temas plėtojo ir Vilniaus jungtinės metodistų bažnyčios kunigas Andrius Kask. Prabilęs lietuviškai, šis iš Estijos atvykęs brolis savo pasidalinimą tęsė rusų kalba. Tad man asmeniškai tas bendrystės poreikis tapo dar aktualesnis – reikėjo vertėjo. A. Kask kalbėjo apie Kristų tarp mūsų, dėkojo Dievui, kad turime vienas kitą. Jis taip pat pastebėjo, jog tuomet, kai geriam arbatą, esame visi vienodi. Tuo tarpu Laisvųjų krikščionių bažnyčios vyskupas Artūras Rulinskas svarstė apie Dievo meilę mums – juk savo vaikus mylime vienodai, taip bažnyčią myli ir Kristus. Tuomet net nesvarbu, kas pirmas pradėjo, kas kaltas, kas teisus. Pastorius džiaugėsi ir Laisvųjų krikščionių bažnyčiai svarbiomis istorijos datomis. Viena jų – sausio 21-oji. Tądien 1525-aisiais įkurta Šveicarijos brolijos bažnyčia, davusi pradžią anabaptistų judėjimui

Kiekvienas iš šių pasidalinimų man dar dabar liudija mūsų skirtybes, bet dar labiau – troškimą sekti Kristumi ir sekant ieškoti vienybės. Šiltas ir atviras bendravimas tai tik patvirtino – rodėsi, jog susitiko daug draugų, kurie, žinoma, visada ras temą pokalbiui, žodį padrąsinimui ir paraginimui. Esu dėkinga Dievui ir atsiliepusiems į kvietimą kartu dalyvauti šiose ekumeninėse pamaldose. Tegu tai nebūna paskutinis kartas.

Sausio 25 dieną, pirmadienį, 18 val. vyks Ekumeninės Gailestingumo jubiliejaus pamaldos Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono Apaštalo ir Evangelisto bažnyčioje (Šv. Jono g. 12).