Užsuku į knygyną ir ten mane apsupa knygų gausa. Literatūra apie gyvenimą, apie sveikatą, apie tikėjimą, apie kulinariją... Galėčiau vardinti ir vardinti. Tačiau pro akis nepraleidžiu ir to, jog čia užeina vis mažiau jaunų žmonių. Romėnų filosofas Ciceronas yra pasakęs: „Namai, kuriuose nėra knygų, panašūs į kūną be sielos.“ Tad kaip yra iš tiesų? Panorau išsiaiškinti, ar jaunimas įsikūnija į kūną be sielos, o galbūt atvirkščiai – jiems skaitymas kelia didelį džiaugsmą laikais, kai daugelis pamiršta, kad geriausias būdas atsipalaiduoti – puodelis arbatos ir įtraukianti knyga.

Kiekviena perskaityta protinga frazė ar mintis ugdo jauną žmogų kaip asmenybę. Tačiau ne visa literatūra pasižymi savo „turtingumu“. Neveltui yra sakoma, kad naudą duoda ne knygų daugybė, o gerumas. Todėl, mano manymu, labai svarbu jaunam žmogui padėti atrasti knygas, kurios gali užauginti sparnus prasmingam skrydžiui į gyvenimą. O kas, jeigu Tu esi brandus žmogus ir vis dar neatradai skaitymo džiaugsmo? Tuomet siūlau prisiminti vaikystę ir pradėti nuo pasakų. Taip, taip – būtent nuo jų. Juk pasakose taip pat yra paslėpta prasmė, kuri kartais žmogui gali būti lengviau suprantama. Ir nieko nėra keisto, kad kai žmogaus paklausęs, ką jam labiausiai patinka skaityti, šis nė nedvejodamas atrėžia: „Pasakas!“ Svarbiausia atrasti knygas, kurios priverstų žmogaus širdį dainuoti, knygas, kurios tiesiog prašytųsi paimamos į rankas ir būtų skaitomos net naktimis (nesvarbu, kad rytoj laukia pamokos, paskaitos ar darbas. Galbūt perskaitytos knygos mintimis jaunas žmogus pasidalins su kitu taip ir jam sužadindamas norą literatūrai!).

 O pabaigai kviečiu paskaityti kelių kalbintųjų mintis apie tai, kas jiems yra skaitymas ir kokios knygos yra palikusios giliausią pėdsaką jų gyvenime. Vis dėlto, galiu pasidžiaugti, kad jauni žmonės vis dar skaito knygas, o tai įrodo, kad Lietuvos laukia šviesi ateitis. Tokia, apie kurią rašė Jonas Aistis: Tik sukrykš, lyg gervė, svirtis,/ Sušlamės daina klevuos.../ Gera čia gyvent ir mirti!/ Gera vargt čia, Lietuvoj!..

Gintarė Demenytė

Gintarė Demenytė: Mano gyvenimas neatsiejamas nuo skaitymo. Studijuoju teisę, todėl tenka labai daug skaityti. Laisvesniu laiku mėgstu skaityti grožinę literatūrą, peržvelgti publicistikos straipsnius. Iš pažiūros gali skambėti nuobodžiai, tačiau atsivertus V. M. Putino „Altorių šešėlyje“ ir būnant pirmuose puslapiuose kantriam, vėliau galima rimtai įsitraukti į nepaprastą šios knygos pasaulį. Pamenu, kad paskutinėse gimnazijos klasėse labai sudomino F. Dostojevskis, H. Hesse ir M. Bulgakovas.

Karolis Šernas

Karolis Šernas: Skaitymas mano gyvenime neužima didelės vietos. Visgi daugiausiai tenka skaityti mokslinę literatūrą, politinius komentarus, kadangi studijuoju socialinius, tiksliau, politinius mokslus. Tačiau mane įtraukia knygos karine tematika, kaip pvz. Remarko „Vakarų fronte nieko naujo“, Hemingvėjaus „Atsisveikinimas su ginklais“. Tokios knygos pabrėžia žmogaus netobulumą ir trapumą. Taip pat mėgstu literatūrą apie keliones, iš jų gali pasisemti įkvėpimo, žinių apie kitas kultūras, tradicijas. Pats esu skaitęs kelias elektronines knygas, tačiau man tai tikrai neatstos popierinio varianto.

Juozas Šutas

Juozas Šutas: Man literatūra yra kaip galimybė bent trumpam pagyventi kito žmogaus gyvenimą. Pats patyriau, kaip sparčiai ugdo skaitymas. Pasinėrimui į jį būtina rasti savo unikalią prieigą. Aš pamėgau knygas tik dėl to, kad mažas būdamas atradau tuomet mane prikausčiusią Vinetu istoriją. Ją, pagal manuosius interesus, pasiūlė vyresni šeimos nariai. Pareigą įtikinti, kad knygos yra stebuklas, turi visi artimieji bei mokytojai. Aišku, kai kurie žmonės vien savo smalsumo dėka tai supranta, bet jų yra mažuma.

Guoda Kliučinskaitė

Guoda Kliučinskaitė: Nesu žmogus, kuris savo laisvalaikį skiria skaitymui, tačiau teigti, kad rasti laiko knygai neturiu, taip pat nedrįsčiau. Dažniausiai skaitau privalomąją literatūrą, esu moksleivė, kuri vertina lietuvių rašytojus, jų kūrybą. Savo malonumui retsykiais skaitau man imponuojančių žmonių straipsnius apie jų intelektualias įžvalgas tam tikru aspektu. Siekiant knygų skaitymą paversti artimesniu jaunam žmogui, svarbu kviesti jį patį ieškoti to, kas jam aktualu, kas įdomu. Tačiau norint išsiugdyti gerą skonį bei ieškoti tinkama linkme reikia pažinti, o to mokomasi mokykloje. Juk skaitoma nemažai įvairaus žanro kūrybos, kuri vėliau yra nagrinėjama su mokytojos pagalba. Tikiu, kad ir XXI a. žmogui vartotojiškoje visuomenėje knygos vertė yra išlikusi. Taip, turbūt dažnas šiuolaikinis žmogus renkasi moderniąsias technologijas – elektronines knygas, bet sentimentai savą istoriją turinčioms knygoms gyvi!

2015 m. Nr. 10