Arūno Augučio objektas ir Jono Meko filmo fragmentas ant sienos. Obeliai. 2016. A. Uoginto nuotr.

Pasirodo, kad dailininko Rimvydo Pupelio molbertas dirbtuvėje stovi 55,94890° šiaurės platumos ir 25,80331° rytų ilgumos. Lietuvos pakraštyje – Obeliuose – kuriančiam, menininkui toks tikslumas pasirodė svarbus ir jis šiomis koordinatėmis vieną dieną kūrybai prisijungė dalelytę pasaulio.

Rimvydas dar 1999-aisiais metais nustebino moderniąją Lietuvą, kai minėto miestelio vidurinėje mokykloje parodoje „Slenkstis“ eksponavo N. J. Paiko, Luizos Buržua ( Luise Burgeois), Jono Meko, Arūno Kulikausko ir kitų žymių menininkų kūrinius.

Šių metų vasario 5 dieną jis tai dar kartą priminė: Jonas Mekas jam atsiuntė kelias nuotraukas ir savo naujo filmo „ The summers of New York“( Jonas Mekas and friends. 2015) kompaktą. Taip 17 valandą vienoje Vaikų globos namų patalpoje šalia tikslai koordinatėmis pažymėto menininko studijos, atsidarė paroda „Art FLUXUS“, į kurią, vadovaudamiesi orientacinėmis sistemomis arba klausdami Rimvydo nuorodų per mobilųjį, susirinko būrys menininkų ir miestelio gyventojų.

Paroda nedidelė, nors kai kurie kūriniai atkeliavo gana iš toli – Niujorko, Taivano. Savo darbus dar pristatė Vilniaus, Druskininkų, Šiaulių, Dusetų, Rokiškio, Kriaunų ir Obelių kūrėjai. Visa FLUXUS ekspozicija tilpo palapinėje, kuri buvo sumontuota tiesiog ant buvusios klasės grindų.

Telefonu atidarymą sveikino parodos dalyvis druskininkietis Andrius Mosiejus ir Ričardas Šileika. Pastarasis parodai atsiuntė vieną iš savo smėlio kolekcijos dėžučių su Parnidžio kopos rinkiniais, pavadinimu „QR kodas“. Per mobilųjį poetas dar klausytojams priminė sieninio kalendoriaus atžymą apie Duonos dieną, todėl palinkėjęs visiems tos – kasdieninės, dar prisiminė sūrį, ir perskaitė šio produkto rūšių pavadinimus, mat stovėjo parduotuvėje Vilniuje, labai išraiškingai pabrėždamas – „Šventinis“...

Paroda Art FLUXUS, Obeliai 2016. Rimvydo Pupelio nuotrauka.

Netikėta ir šventiška susirinkusiems pasirodė Jono Meko valandos ir daugiau nei dvidešimties minučių filmo-koncerto premjera. Čia Jono poezija, akomponuojant vieno Niujorko klubo muzikantams, virto subtiliu muzikiniu kūriniu. Menininko balsas organiškai įsiliejo į bendrą garsų šurmulį, energingai užvedė nufilmuotus būgnininkus ir dūdorius. Muzikantai jautriai pagavo Jono balso tonacijas, akcentuodami reikiamus žodžius, išlaukė ir palaikė spontaniškai gimusią melodiją.

Filmas buvo rodomas čia pat „galerijos“ erdvėje šalia parodos kūrinių. Organiškai prie, ant sienos pulsuojančio, dainą traukiančio Jono Meko atvaizdo įsikomponavo rokiškėno Arūno Augučio objektas ( „JE SUIS DAVID...“), sukurtas iš senos duonkepio ližės. Dailininkas, apjuosdamas etnografinio buities daikto galą balta medžiaga, dar dvejomis sagomis akcentavo numatomą akių vietą. Šis, prie ekrano pastatytas, asambliažas žvelgė lyg Stasio Eidrigevičiaus kaukė, tačiau pilkas seno medžio galas su juoda, tarsi frako, peteliškė ant koto, tapo stebėtinai atpažįstama, neseniai anapilin išėjusio, David Bowie paskutinių įrašų klipo metafora, kuri čia, Obeliuose, simboliškai sujungė Meko videofilmą, rodomą ant sienos, žiūrovus, menininkus ir jų kūrinius į bendrą visumą – FLUXUS. Tolimi dalykai tapo artimi ir pažįstami, savi.

Šių eilučių autoriaus ir Redos Uogintienės pasirodymas- hepeningas, kurio veiksmo padarinys – buvusio Šiaulių naktinio klubo „MAX“ baro čekių popierinių juostelių šleifas, apvijęs visą palapinę ir jos eksponatus, gal pratęsė meninę jungtį. O visą performansinio vyksmo judesį „įrėmino“ vibruojanti Eugenijaus Raugo armonika...

Sarkazmo ir lakoniškumo nestokojo menininkai: vilnietis Kazys Kęstutis Šiaulytis parodai nuliejęs dvi akvareles ir jas tekste paaiškino: „Keturi zuikiai žiemkenčių lauke, vienas iš jų domisi menu – yra FLUXUS gerbėjas“. Audronė Kriaunietė, dirbanti Kriaunų bibliotekoje, pakabino du surištus knygų pundelius, iš kurių pavadinimų ant nugarėlių grakščiai susidėliojo haiku poezija: „Namas ant kalno. Žvelk , angele į savo būstą. Penktoji moteris.“ Arba, – „Durys į vasarą. Gyvenimas po gyvenimo. Tegul užeina audra.“

„Raudonas žmogus“ – menininkas iš Taivano, pasivadinęs Zheng Mei vardu, mėgstantis karminu nudažyti save ir kostiumą, o po to fotografuotis įvairiose pasaulio vietose, Pupeliui atsiuntė dvi tokias nuotraukas ir tekstą: „Aš esu klajoklis iš Taivano. Politinė opozicija. Korupcija. Etninės opozicijos recesija... Aš esu glamurinis raudonasis, gyvenantis šioje neužtikrintoje aplinkoje.Raudona – pas mus reiškia šventę, bet gali reikšti ir grėsmę...“

Verslininkas Leonardas Šablinskas iš Panemunėlio surengė vieno paveikslo parodą, rokiškėnui fotomenininkui Gintautui Dainiui atminti. Dainys mėgo akcijas, netikėtumus: išliko jo tekstai, manau vienas iš susirašinėjimo su Ričardu Šileika visai tiktų pabaigai: „.. nenoras bendrauti su senais pažįstamais (ypač menininkais) vis dar nepraeina. Ačiū už gražius pastebėjimus – maloniai nuteikia. Siunčiu tau keletą Valstybės dienos nuotaikos fragmentų. Tą dieną grybavau po 7–8 metų pertraukos. Važinėjom be reikalo po apylinkes ir gėriau alų.“ Internetinė prieiga 2016 02 06 )

Arūnas Uogintas