Raimondas Savickas. Poilsis Eilate. 2015.Drb.al.-1

Šiuo metu žinomas tik keliems litvakų meno ekspertams XX a. pirmoje pusėje dailininkas iš Jonavos Isaja Kulvianskis nutapė Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos portretą, kabėjusį Lietuvos konsulate Palestinoje, o tuometinė Palestinos valdžia, dar prieš Izraelio Valstybės įkūrimą, delegavo I.Kulvianskį nutapyti Jordanijos karalių Huseino ir Abdulos portretų.

A.Jacovskytės kūriniai

Tai tik vienas iš 24 litvakų dailininkų, kurių darbai šiuo metu yra eksponuojami Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre, parodoje „Sveikas, Izraeli! Litvakų dailininkų keliais“, aprėpiančioje daugiau nei 100 metų litvakų dailės laikotarpį. I. Kulvianskis, manyčiau, yra tinkamiausias pavyzdys užmirštos meno istorijos, kurią po truputį atrandame pastaraisiais metais. Tai vis dar „dingęs pasaulis“, kurio atstovai, tarsi ledkalnio viršūnė po truputį pradeda lįsti iš atitirpstančių istorijos vandenų.

Parodos kuratorė dr. Vilma Gradinskaitė pabrėžia: „37 dailės kūriniai atspindi dvipusį žydų dailės raidos procesą, parodydami, kaip litvakai dailininkai formavo Izraelio dailę, ir kaip Izraelio gamta bei vietinės meno tradicijos pakeitė litvakų dailininkų meninę raišką, o ypač spalvų paletę“. Daugelis litvakų dailininkų – su kai kuriomis išimtimis – kartojo tą patį kūrėjo-ieškotojo kelią: XX a. pradžioje pasimokę Vilniaus piešimo ar Kauno meno mokyklose, siekė tolesnio ugdymo Vokietijoje, Drezdene ar Berlyne (kartais Lenkijoje ar Italijoje), o vėliau ir Prancūzijoje, glausdamiesi prie žymiojo modernistų sambūrio „La Ruche“ („Avilys“). Europoje pradėjus reikštis nacistinėms nuotaikoms, dailininkai ieškojo naujos ir saugios tėvynės, kuria dažniausiai tapdavo Izraelis (o tolesnėje perspektyvoje ir Jungtinės Amerikos Valstijos), naujoji žydų tėvynė – naujoji žemė, kurios įkūrimu tikėjo jau XIX a. užgimęs sionizmas.

Vis dažniau pasaulyje su Lietuva asocijuojamos, lietuvio ausiai egzotiškai tebeskambančios, Emanuelio Mane-Kaco ar Makso Bando pavardės po truputį tampa žinomos ir pačioje Lietuvoje (šių dailininkų kūriniai eksponuojami ir nuolatinėje Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus parodoje, Tolerancijos centre, skirtoje moderinistiam XX a. menui): jų kūriniai, kaip ir kultinio tapytojo Marko Šagalo spalvota litografija, užima reikšmingą vietą parodos „Sveikas, Izraeli! Litvakų dailininkų keliais“ kontekste. Tačiau reikia pripažinti, kad Lietuvos meno mylėtojai tebesipratina prie šių ryškių dailės pasaulio žvaigždių, vis dar jas labiau tapatindami su užsienio tapybos mokyklomis, tiesiogiai nesiedami tokių menininkų kaip E. Mane-Kacas ar M. Bandas (ir pan.) su pačios Lietuvos dailės istorija.

XX a. pradžioje į Palestiną atkeliavę litvakai stipriai paveikė būsimos Izraelio Valstybės dailę: jie tapo naujų meninių krypčių formatoriais. Parodą „Sveikas, Izraeli! Litvakų dailininkų keliais“ lydinčiame kataloge dr. V.Gradinskaitė rašo: „Varniuose gimęs Borisas Šacas 1906 m. Jeruzalėje atidarė pirmąją dailės ir amatų mokyklą Becalel, kuri veikia ir šiandien.B. Šacas, mokyklos dėstytojas Lazaris Krestinas, antrasis direktorius Jozefas Budka bei mokiniai (Samuelis Bakas, Jehošua Kovarskis, Ezkielis Štreichmanas) siekė kurti tautinį žydų meną“. Vėliau tokių litvakų dailininkų kaip Michaelio Kikoine‘o, Pinchaus Kremenio, E. Mane-Kaco, Chaimo Soutino ir kitų kūriniai dar prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo eksponuojami tam, kad vietiniai žydų menininkai galėtų studijuoti prancūziškąjį ekpresionizmą.

Izraelis kaip magnetas traukia ir šiuolaikinius žydų kilmės Lietuvos dailininkus: ten emigravusius L. Ray, D. Zundelovičių, o tebegyvenantiems tėvynėje A. Jacovskiui, A. Jacovskytei, R. Savickui ir S. Teteilbaumui visada lieka kūrybą įkvepiančia Pažadėtaja žeme.

Tik pastaraisias dešimtmečiais Lietuvos menotyrininkai pradeda sekti XX a. litvakų dailininkų keliais, iš naujo atrasdami savo krašto dailininkus, kurie prieš tai priklausė visam pasauliui, bet ne Lietuvai. Tik dabar aiškėja, kad būtent litvakai dailininkai sovietmečiu buvo Lietuvos ambasadoriais pasauliniuose muziejuose, po jų paveikslais kabant lentelėms: d‘origine lituanienne.

Paroda „Sveikas, Izraeli! Litvakų dailininkų keliais“ Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre (Naugarduko g.10/2, Vilnius) veiks iki 2016 m. kovo mėn. 13 d.

Parodoje pristatomi kūriniai iš Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus rinkinių, Lewben Art Foundation ir Lietuvos išeivijos dailės fondo, advokatų kontoros „Valiunas Ellex“ ir kitų asmeninių kolekcijų.