Jėzus žydams sakydavo: „Mano Tėvas darbuojasi lig šiolei, todėl ir aš darbuojuosi“. 

Užtat žydai dar labiau ieškojo progos jį nužudyti, nes jis ne tik nepaisydavo šeštadienio, bet ir vadino Dievą savuoju Tėvu, tuo būdu lygindamas save su Dievu. 

Į šį kaltinimą Jėzus jiems atsakė: 

„Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: Sūnus nieko negali daryti iš savęs, o vien tai, ką mato darant Tėvą; ir ką bedarytų Tėvas, lygiai daro ir Sūnus. Nes Tėvas myli Sūnų, ir parodo jam visa, ką pats daro. Ir jam parodys dalykų, dar didesnių už šituos, kad jūs stebėsitės. 

Kaip Tėvas prikelia numirusius ir juos atgaivina, taip ir Sūnus grąžina gyvybę, kam tik panorėjęs. Ir nieko Tėvas neteisia, bet visą teismą pavedė Sūnui, kad visi gerbtų Sūnų, kaip gerbia Tėvą. Kas negerbia Sūnaus, tas negerbia jį siuntusio Tėvo. Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas mano žodžių klauso ir mane atsiuntusiu tiki, tas turi amžinąjį gyvenimą ir nepateks į teismą, nes iš mirties yra perėjęs į gyvenimą. 

Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: ateis valanda,– ir dabar jau yra,– kada mirusieji išgirs Dievo Sūnaus balsą ir kurie išgirs, tie atgis.  Kaip Tėvas turi gyvybę savyje, taip davė ir Sūnui turėti gyvybę savyje. Jis taipogi suteikė jam galią teisti, nes jis – Žmogaus Sūnus. 

Nesistebėkite, kad ateis valanda, kai visi gulintieji kapuose išgirs jo balsą. Kurie darė gera, prisikels gyventi, kurie darė bloga, prisikels stoti į teismą. 

Iš savęs aš nieko negaliu daryti. Aš teisiu, kaip girdžiu, ir mano teismas teisingas, nes aš ieškau ne savo valios, bet valios to, kuris mane yra siuntęs“.

Kiti skaitiniai: Iz 49, 8–15; Ps 144


Evangelijos skaitinį komentuoja Vincas Kolyčius (1922–2013)

Skaitydami šios dienos Evangeliją matome, kad Jėzus pasako, jog Jis vykdo tik savo Tėvo valią. „Sūnus nieko negali daryti iš savęs, o vien tai, ką mato darant Tėvą, nes ką Jisai daro, lygiai daro ir Sūnus.“ Jo vienybė meilėje žmogui yra parodyta darbais. Atkreipkime dėmesį, skaitydami apie Jėzaus gydymus, kad Jėzus, prieš išgydydamas ligonius, nesimeldė. Jis aklam tik pasakė: „Atsiverk“, paralyžiuotam: „Imk savo gultą ir eik“.

Visur Jis turėjo ryšį su savo Tėvu ir darė tik tą, ką matė savo Tėvą darant. Jėzus teikia gyvenimą: „Kas mano žodžių klausosi ir mane atsiuntusį tiki, tas turi amžinąjį gyvenimą ir nepateks į teismą, nes iš mirties yra perėjęs į gyvenimą.“ Atkreipkime dėmesį į tuos Jėzaus žodžius. Jėzui taip pat yra pavestas ir teisimas: „Ir nieko Tėvas neteisia, bet visą teismą pavedė Sūnui“. Svarbu suprasti, kad Jėzus nepasmerkia, nenuteisia nė vieno. „Dievas juk nesiuntė savo Sūnaus, kad Jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per Jį būtų išgelbėtas. Kas Jį tiki, tas nebus pasmerktas, o kas netiki, jau yra nuteistas už tai, kad netiki Dievo viengimio Sūnaus“ (Jn 3, 17). Pats žmogus laisva valia save nuteisia.

Kreipdamiesi į Jėzų atkreipkime dėmesį ir į Tėvą, kuris išliejo savo meilę per savo Sūnų Jėzų. Priimkime Tėvo meilę, užmerkime akis ir matydami savo vaizduotėje, kaip tėvas apkabino sugrįžusi jaunesnį, palaidūną sūnų, priimkime Jo apkabinimą, nes Jis ir mus nusidėjėlius apkabina ir bėga pasitikti. Mūsų supratimui apie Jėzų dažnai trūksta esminių dalykų. Jėzus yra visko Viešpats. Kaip Dievo Sūnus, Jis yra Dievas iš Dievo, Šviesa iš Šviesos, tikras Dievas iš tikro Dievo. Jo išmintis ir galia yra neribota. Jis išgydo kiekvieną ligą ar negalavimą. Šią gavėnią suklupkime ir pagarbinkime Jį kaip įsikūnijusį Sūnų, kuris tobulai atspindi Tėvą. Mišių metu, ypač priimdami Jėzų komunijoje, pamėginkime įsivaizduoti, kad Jis mums save dovanoja.

Šventoji Dvasia, atverk mano širdį ir protą, padėk man pajusti Tėvo meilę, Jėzaus artumą ir labiau pasitikėti Juo. Išmokyk geriau suprasti ir mylėti savo Išganytoją. 

Bernardinai.lt archyvas

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai