Vakarų pusrutulyje plintant Zikos virusui, siejamam su mikrocefalijos apsigimimu, siūloma su šia „rykšte“ kovoti pasitelkiant abortus ir kontracepciją. JAV Nacionalinis katalikų bioetikos centras pateikia gaires, kaip į tai reikėtų žvelgti katalikams.

Numanoma sąsaja tarp Zikos viruso ir mikrocefalijos – t. y. nenormaliai mažos naujagimių galvos, kurių motinos nėštumo metu užsikrėtė Zikos virusu, sukėlė paniką dėl visuomenės sveikatos Pietų Amerikoje, JAV bei kitose pasaulio vietose. Be abejonės, rizika, susijusi su virusu, ir toliau turi būti nuodugniai tiriama medicinos ekspertų. Siekiant apsaugoti visų žmonių sveikatą, o ypač tų, kuriems galimai gresia rimčiausios šios ligos pasekmės, visuomenei turi būti suteikiamos atitinkamos rekomendacijos. Zika šiandien tapo labiausiai eskaluojama iš visų ligų, kuriomis motinos gali užsikrėsti nėštumo metu, keliančių žalingo poveikio pavojų negimusiems vaikams. Tačiau Zikos grėsmė negali tapti priežastimi keisti nuoseklų Katalikų Bažnyčios mokymą, kai kalbama apie žmogaus gyvybės ir orumo šventumą bei neliečiamumą ir gyvybės perdavimo per santuokinį ryšį grožį. Tiesioginis abortas ir kontracepcija iš esmės yra amoralūs ir priešingi aukščiau išvardytoms vertybėms, todėl jokiomis aplinkybėmis jie negali būti pateisinti.

Remiantis turima informacija, neatrodo, kad Zika kelia ypatingą grėsmę besilaukiančios moters, užsikrėtusios šia liga, gyvybei. Nors sąsaja dar nėra galutinai patvirtinta, tačiau paaiškėjo, kad virusas iš tiesų neigiamai veikia būsimojo kūdikio vystymąsi. Todėl  tokiu atveju neretai kaip „medicininio vaiko patologijos spendimo“ būdas rekomenduojamas abortas – tiesioginis nekaltos žmogiškos gyvybės sunaikinimas, kuris laikomas gydymo priemone. Tačiau čia glūdi akivaizdus vidinis prieštaravimas. Popiežius Pijus XI apie „terapinio aborto“ problematiką kalbėjo savo enciklikoje Casti connubii:

„Kokia galėtų būti pakankama priežastis, pateisinanti tiesioginį nekaltojo nužudymą? Būtent apie tai mes čia ir kalbame. Tiek motinai, tiek vaikui padaryta žala prieštarauja Dievo sampratai ir prigimtiniam įstatymui: „Nežudyk“. Kiekvieno gyvybė yra vienodai šventa ir niekas neturi teisės, net visuomenės autoritetas, jos sunaikinti.“ (CC, 64)

Vėliau savo enciklikoje Evangelium vitae popiežius šv. Jonas Paulius II dar kartą patvirtino nekintantį Bažnyčios mokymą:

„Sąmoningas apsisprendimas atimti gyvybę nekaltam žmogui visada yra moralinis blogis ir niekada negali būti pateisintas nei kaip tikslas savaime, nei kaip priemonė geram tikslui pasiekti.“ (EV, 57)

Greta aborto, kaip Zikos viruso problemos sprendimo, valdžia ir visuomenės sveiktos specialistai gali rekomenduoti poroms laikinai atidėti vaikų gimdymą. Tačiau tikintys sutuoktiniai turėtų panašias rekomendacijas įvertinti iš Bažnyčios mokymo perspektyvos. Popiežius Paulius VI enciklikoje Humanae vitae  aiškiai pasisako šiuo klausimu, mokydamas, kad, atsižvelgdami „į fizines, ekonomines, psichologines ir socialines sąlygas, sąmoningais tėvais laikysime tuos, kurie, protingai apsigalvoję ir kilnumo skatinami, nusprendžia laukti daugiau vaikų arba dėl rimtų priežasčių pasiryžta ribotą ar neribotą laiką vaikų negimdyti, bet kartu ir laikytis dorinių įstatymų“(HV, 10). Todėl sutuoktiniai turėtų nuspręsti, ar ir kokiu mastu jiems priimti tokią rekomendaciją, įvertindami visas savo, kaip tėvų ir sutuoktinių, pareigas bei patikimus medicininius duomenis: „Atsakinga tėvystė reikalauja, kad vyras ir žmona, laikydamiesi deramo prioritetų eiliškumo, pripažintų savo pareigas Dievui, patiems sau, savo šeimoms ir visuomenei“ (HV). Atidėti nėštumus galima laikantis visiškos ar laikinos abstinencijos žmonos vaisingojo laikotarpio metu, kurį galima nustatyti pasitelkiant natūralius kūno ženklus (natūralųjį šeimos planavimą).

Humanae vitae taip pat aiškinama ir tai, ką reiškia „protingai apsigalvoję ir kilnumo skatinami“. Paulius VI moko, kad į šią sampratą neįeina „bet koks veiksmas, kuriuo, ar rengiantis santuokiniam aktui, ar jį atliekant, ar jį atlikus ir numatant natūralias jo pasekmes, būtų siekiama sukliudyti  pastoti; toks sukliudymas, ar jis būtų tikslas, ar priemonė šiam tikslui pasiekti, vis tiek yra neleistinas“ (HV, 14). Atsakydamas į svarstymą, kad galbūt kontracepcija galėtų būti priimtina kaip mažesnis blogis, palyginti su tiesioginiu abortu, Paulius VI toliau aiškina:

„Negalima šitokių santuokinių aktų, sąmoningai padarytų nevaisingais, pateisinti argumentuojant, kad, esą reikia rinktis blogybę, kuri atrodo mažesnė... Nors kartais yra leidžiama pakęsti mažesnę blogybę, norint išvengti didesnės arba pasitarnauti didesniam gėriui, tačiau niekados, net dėl rimčiausių priežasčių, nėra leistina daryti bloga, siekiant gera. Vadinasi, negalima siekti to, kas savo esme pažeidžia moralinę tvarką ir todėl daro gėdą žmogui, nors ir būtų siekiama saugoti ar kelti gerovę pavienių žmonių, šeimų ar visuomenės“ (HV, 14).

Visa tai suteikia pagrindą atsakyti į vis atkakliau užduodamą klausimą: ar etiška naudoti kontraceptinius metodus, kaip antai, prezervatyvus, siekiant sumažinti Zikos viruso perdavimo tikimybę. Paliekant nuošalyje mokslinius klausimus apie prezervatyvų veiksmingumą siekiant išvengti šios ligos, jų naudojimas lytinių santykių metu gali pasirodyti kaip priemonė siekiant gerų tikslų. Tačiau tai yra „tyčinis natūralios galios ir tikslo nuslopinimas“ (CC, 54). O tokiu atveju, kai moteris jau laukiasi, ir prezervatyvo naudojimas nebetenka savo reikšmės kaip apsaugos nuo nėštumo priemonė, jo naudojimas vis tiek neleidžia įvykti tikram vedybiniam aktui, kuriam būdingas visiškas vyro ir moters atsidavimas vienas kitam.

Kai kas gali manyti, kad kontraceptinės tabletės ar gimdos spiralės taip pat gali pasitarnauti kaip apsauginė priemonė nuo Zikos viruso. Tačiau toks mąstymas yra klaidingas: hormoniniai kontraceptikai, gimdos spiralės ir „skubiosios pagalbos“ kontraceptikai niekaip nepadeda išvengti ligos perdavimo lytiniu būdu, tik neleidžia užsimegzti naujai gyvybei ar jau užsimezgusiai įsitvirtinti gimdoje. Jų naudojimas būtų sąmoningas nusižengimas vienijančiai ir prokreacinei žmogiškojo savęs atidavimo santuokiniame intymume prasmei arba tikslingas nekaltos žmogiškosios gyvybės sunaikinimas, o šių priemonių negali pateisinti jokie geri tikslai.

Pagal Catholic Education Resource Center parengė J. Žiugždienė