Popiežiaus Pranciškaus atsakymas žurnalistui kelionės iš Meksikos metu vasario 18-ąją įžiebė kontroversiją dėl „nėštumo vengimo“ klausimo Zikos viruso grėsmės akivaizdoje. Tolesnės popiežiaus atstovo pastabos sukėlė dar daugiau sumaišties. Tačiau kad ir kaip būtų traktuojamas Pranciškaus pasisakymas, jis nereiškia Bažnyčios nuostatos pasikeitimo dėl kontracepcijos draudimo santuokoje, net jei ji naudojama siekiant išvengti apsigimimų ar ligų. Taip pat tai nekeičia esamo požiūrio į kontracepciją išprievartavimo atveju arba popiežiaus Benedikto XVI pareiškimo, kad prezervatyvai nėra deramas būdas kovoti su liga.

„Kai kurie valdžios atstovai siūlo abortus ar nėštumo vengimą kaip atkirtį Zikos virusui. Ar kalbant apie nėštumo vengimą šiame kontekste Bažnyčia neturėtų apsvarstyti „mažesnio iš dviejų blogių“ koncepcijos?“ – klausė žurnalistas.

„Abortas nėra mažesnis iš dviejų blogių. Tai – nusikaltimas, absoliutus blogis... Žvelgdami į nėštumo vengimą kaip „mažesnį blogį“, mes kalbame apie konfliktą tarp penktojo ir šeštojo Dievo įsakymų. Didysis Paulius VI esant sunkiai situacijai Afrikoje leido vienuolėms naudoti kontraceptikus išprievartavimo atveju... Nėštumo vengimas nėra absoliutus blogis“, – atsakė popiežius Pranciškus.

Taigi Pranciškus kaip tik patvirtino Katalikų Bažnyčios doktriną, pareikšdamas, kad, kitaip nei abortas, nėštumo vengimas nėra absoliutus blogis. Iš tiesų nors Bažnyčia bet kokiu atveju draudžia abortą, ji pripažįsta, kad egzistuoja rimtų moralinių priežasčių vengti nėštumo. Tokiais atvejais nėštumo vengimas gali būti moralinė pareiga, tačiau niekada negali būti traktuojamas kaip „mažesnis blogis“. Štai kodėl poros, kurios dėl svarbių priežasčių susilaiko arba praktikuoja natūralų šeimos planavimą, visiškai nedaro nieko bloga.

Į šį glaustą popiežiaus pamąstymą privalu žvelgti Bažnyčios mokymo kontekste, pasak kurio, „tarp santuokiniu aktu reiškiamos sutuoktinių vienovės ir tuo pačiu aktu reiškiamo žmonių dauginimosi, yra Dievo nustatytas nesuardomas ryšys, kurio žmonės savo nuožiūra negali pažeisti.“ (Humanae Vitae 12) Dėl to „negalima pateisinti tyčinio vaisingumo atėmimo iš vedybinio akto teigiant, kad taip pasirenkamas mažesnis blogis... nors ir būtų siekiama saugoti ar kelti gerovę pavienių žmonių, šeimų ar visuomenės.“ (HV 14)

Tai reiškia, kad nors nėštumo vengimas nėra absoliutus blogis, kontracepcijos naudojimas santuokoje visuomet yra blogis. Todėl sutuoktiniai negali pateisinti jos naudojimo argumentuodami, jog taip bando išvengti ne tiek nėštumo, kiek apsigimimų ar ligų.

Popiežiaus komentarai apie kontracepciją išprievartavimo atveju apima klausimą, kuris nebuvo aiškiai apibrėžtas Bažnyčios mokymo, tačiau nėra jokia katalikiškos moralės naujovė. Daug vyskupų pritarė gydymo įstaigų taisyklėms, leidžiančioms skirti kontracepciją (kuri nėra abortuojanti) išprievartavimo atveju. Tačiau tai nėra paremta jokių mokymų išimtimi ar apeliavimu į „mažesnį blogį“, tačiau šiurkščia realybe, kad išprievartavimas yra prievartos, o ne santuokinis aktas, kurio vaisingumui neturi būti trukdoma.

Kita vertus, iš tiesų nėra jokio viešo Pauliaus VI dokumento, patvirtinančio minėtą jo leidimą Afrikos seserims. Dalis tyrinėtojų tvirtina, kad Paulius VI iš tiesų niekada vienuolėms tokio leidimo nėra suteikęs, o kiti teigia, jog toks nebylus leidimas iš tiesų buvęs.

Popiežius neaiškina, ką jis turi omenyje, nėštumo vengimą pavadindamas „mažesniu blogiu“ esant „konfliktui“ tarp penktojo Dievo įsakymo (Nežudyk) ir šeštojo (Nepaleistuvauk). Panašią mįslingą pastabą jis pasakė lapkričio 30-ąją, kai žurnalistas jo paklausė apie prezervatyvų naudojimą siekiant išvengti ŽIV. Tačiau iš tikrųjų pastarieji Pranciškaus komentarai negali būti interpretuojami kitaip, nei tai, jog šeštojo Dievo įsakymo nesilaikymas, įskaitant kontraceptikų naudojimą santuokoje, yra ne kas kita kaip nuodėmės.

Tolesnės popiežiaus atstovo pastabos, deja, sukėlė daugiau painiavos nei aiškumo, ypač kalbant apie du esminius dalykus. Visų pirma, jis kalbėjo apie „rimtą sąžinės ištyrimą“ kontraceptikų ir prezervatyvų naudojimo atveju itin sudėtingose situacijose. Tačiau popiežiaus atstovas nepasakė, kad tokiam rimtam sąžinės ištyrimui reikalingi objektyvūs moraliniai kriterijai, įskaitant šeštąjį Dievo įsakymą ir santuokinio akto prigimtį. Taigi, šių priemonių naudojimas ne santuokoje negali būti rimto sąžinės ištyrimo rezultatas, kadangi čia sąžinė iš esmės atmeta lytinį aktyvumą; o santuokoje apskritai kontraceptinės priemonės yra draudžiamos netgi rimtomis aplinkybėmis. Iš tiesų yra tik vienintelis atvejis, kada kontraceptikai buvo leidžiami – tai išprievartavimas.

Antra, popiežiaus atstovas pareiškė, kad Benediktas XVI „kalbėjo apie prezervatyvų naudojimą rizikos užsikrėsti atveju“. Tačiau jis nepaminėjo Benedikto XVI moralinės analizės: „Tai nėra tinkamas būdas kovoti su ŽIV infekcijos siaubu.“

Tad kaipgi reikėtų elgtis Zika grėsmės akivaizdoje? Jei virusas iš tiesų sukelia mikrocefaliją, jis yra vienas iš daugelio pavojų negimusiam kūdikiui ar jo motinai. Kiekvienas mūsų susiduriame su realiomis tragedijomis puolusiame pasaulyje. Todėl krikščionys vienybėje su nukryžiuotu ir prisikėlusiu Jėzumi yra kviečiami nešti kryžių ir nesileisti „nugalimiems blogio, tačiau nugalėti jį gerumu“, iš tikėjimo žinodami, kad „visa išeina į gera tiems, kurie myli Dievą“.

Kalbant apie santuoką, tai reiškia, kad dėl asmenų, šeimų ar visuomenės gerovės poros turėtų susilaikyti nuo santuokinės sąjungos, galbūt ilgesniam laikui. Daug katalikų tai kasdien įgyvendina su meile ir drąsa. Jie nusipelno mūsų pagarbos ir paramos.

Dievas savo gailestingumu atskleidė mums tiesą, kad galime būti kupini džiaugsmo net kentėdami. Ir jis sustiprins mus gyventi Evangelija, nepaisydamas mūsų baimių, nesėkmių ir nuodėmių. Toks yra nuolatinis Bažnyčios mokymas – vienintelis pagrįstas krikščioniško gyvenimo pamatas arba pagrindas suvokti popiežių, vyskupų ir Vatikano atstovų pasisakymus.

Pagal www.thecatholicthing.org parengė J. Žiugždienė