2016-ieji popiežiaus Pranciškaus paskelbti Gailestingumo metais. Evangelija pagal Luką skelbia: „Būkite gailestingi, kaip ir jūsų Tėvas gailestingas“ (Lk 6, 36). Tai reiškia raginimą siekti būti kaip pats Dievas, būti gailestingam kiekvieną dieną. Šiandienos žmogui toks raginimas skamba kaip iššūkis. Bet galbūt jis pasiryžta jį priimti. O kas tada? Jis ima pastebėti, kad savanaudiškumas, puikybė ir kitos ydos, kurių jis anksčiau pernelyg nesureikšmindavo, ima kišti jam koją. Šiandien mes per daug užsisklendę savyje ir susikoncentravę į savo paties gerovę. Mes norime ir stengiamės vienas kitą mylėti, bet tarsi kažko trūksta. Todėl reikia atsigręžti į tą, kuris yra gailestingumo pavyzdys.

Visgi būti gailestingam nėra jau taip sudėtinga. Tą įrodyti nusprendė Kauno arkivyskupijos jaunimo centras, sugalvojęs paskelbti „Gailestingumo iššūkį“. Tai iššūkis, kuris apima gailestingumo darbus kūnui ir sielai. Jis tęsis visus metus, o prie jo prisidėti gali kiekvienas. Kaip kilo pati iššūkio idėja, kodėl apskritai tokio iššūkio reikia ir ko juo siekiama, papasakojo patys organizatoriai. Taip pat jie pasidalino mintimis, kaip sekasi įgyvendinti iššūkį bei kokios reakcijos susilaukia iš žmonių.

Pasak organizatorių, idėja kilo dėl kelių priežasčių. Visų pirma norėta skatinti žmones, ypač jaunimą, daryti gerus darbus. Todėl antroji priežastis buvo kviesti jaunus žmones prisidėti prie šios iniciatyvos. „Gailestingumo iššūkio“ pasirinkta forma, kaip teigia organizatoriai, yra populiari tarp jaunimo. Pats iššūkis vykdomas keliais etapais: „Tam tikra grupė žmonių (jaunimo centras, parapija, organizacija ar tiesiog draugų būrelis) įgyvendina vieną gailestingumo darbą, jį nufilmuoja ar nufotografuoja ir paviešina socialiniuose tinkluose, perduodami šį iššūkį kitai konkrečiai žmonių grupei.“ Organizatorių nuomone, tokia forma yra puikus būdas išnaudoti šiuolaikinių medijų teikiamas galimybes ir plačiai skelbti, kuo šiais metais gyvena Bažnyčia.

Apie „Gailestingumo iššūkio“ svarbą organizatoriai atsiliepia kaip apie galimybę „patraukti jaunus žmones užsiimti savanoriška veikla, kuri kitiems žmonėms teikia džiaugsmo. Tiesiog dviguba nauda – ir darantys gerus darbus būna laimingi, ir tie, kuriuos pasiekia gerieji darbai, būna laimingi“. Iš esmės šis iššūkis orientuotas į jaunus žmones, kad jie imtų atsigręžti į kitus: „Tikime, kad bendra veikla suburs vis didesnį būrį jaunų žmonių, kurie norės daryti gerus darbus, ir gailestingumo iššūkis po kiek laiko taps ne vienkartinis įvykis, bet ir kasdienis apsisprendimas ir gyvenimo būdas“, – teigia organizatoriai. Jie taip pat siekia, kad iššūkyje dalyvaujančios bendruomenės sustiprėtų, o pačią Bažnyčią nori parodyti kaip tokią, kuriai taip pat priklauso ir aktyvus jaunimas.

„Gailestingumo iššūkis“ įsibėgėja, pirmoji užduotis – ištroškusį pagirdyti – jau įveikta, tad įdomu sužinoti, kaipgi sekėsi dalyviams ją atlikti ir kokios žmonių reakcijos susilaukė. Viskas prasideda nuo nusiteikimo, todėl dar net nepradėjus pilstyti karštos arbatos ar kito gėrimo imama ruoštis morališkai, kaip teigia organizatoriai, galvojama apie kitus žmones, apie savanorystę ir to prasmę kasdieniame gyvenime. Iššūkį jau priėmė penkios jaunuolių grupės, ir jų atsiliepimai labai geri. Organizatoriai pabrėžė, kad tą meilę, apie kurią girdime Bažnyčioje, „Gailestingumo iššūkis“ sudabartina, nes tiesiogiai parodoma, jog Kristus myli per žmones. O tie, kurie priėmė arbatos puodelį, reagavo labai teigiamai, nes tiek šiluma iš puodelio, tiek jaunimo noras daryti gerus darbus labai džiugino. Pasak organizatorių, šis džiaugsmas yra abipusis.

„Gailestingumo iššūkis“ skatina padaryti ką nors gero kasdien: išalkusį pavalgydinti, nemokantį pamokyti ar nuliūdusį paguosti ir tokiu būdu padėti kūnui bei sielai. Mums sunkiai išugdomas nuolankumas auga su kiekviena kito žmogaus šypsena. Žinojimas, kad tavo poelgis kažkam suteikė džiaugsmo, įkvepia į savo kasdienybę įtraukti daugiau gerų darbų.

Daugiau informacijos apie „Gailestingumo iššūkį“ galima rasti čia.