Balandžio 5 d. 18 val. Vilniaus rotušėje (Didžioji g. 31) atidaroma grafikės Editos Suchockytės ir tapytojo Artūro Braziūno darbų paroda „Jie žiūri į jus“.

Žiūrėdami į savo matymo ir vaizduotės lauką įsileidžiame kitą. Stebimojo žvilgsnyje išvydę veidrodiškai tikslų atspindį, įsileidžiame netgi save. Kartais ten, kur to nė neįtartume, stebimaisiais virstame patys. Parodos pavadinimas siūlo prisiminti šią apversto žvilgsnio galimybę, susikeisti vaidmenimis meno kūriniui ir jo stebėtojui.

Grafikės Editos Suchockytės (g. 1975) žiūrinčiosios yra moterys, gimusios iš kantriai raižytų vario plokščių ir gyvų, staigių, judrių potėpių. Aplink jas mirga perregimos faktūros, kuriose plonytėmis gijomis įaustas kartais ir visas gyvenimas. „Kurdama savęs nevaržau, esu atvira pokyčiams“, – žvelgiant į drobes ir klasikine oforto technika sukurtus darbus ataidi autorės žodžiai. E. Suchockytės moterų žvilgsniai klydinėja erdvėje ir laike, nebyliai įvardydami nesibaigiančias kūrybines paieškas. Žiūrinčiosios ilgisi, svajoja, mąsto. Tada aptinka jus, vylingai kilsteli antakį ir pakviečia į kibirkščiuojančius vaizduotės kambarius, lemties dėlionių menes ir geidulingo moteriškumo oranžerijas.

Tapytojo Artūro Braziūno (g. 1970) žiūrinčiųjų žvilgsnis tiesus, atviras, veriantis. Moterys, gyvūnai ir augalai jo drobėse įsitaisę sustingusiuose vaiskių, išgrynintų spalvų pasauliuose, atspindinčiuose intensyviausias grožio patirtis ir metančiuose rimtą iššūkį regimajai tikrovei. Į juos atsimuša ir mūsų, teisėtų žiūrinčiųjų, akys. Pasijuntame pamatyti. Dar daugiau – permatyti. Sunku atsakyti kieno – žiūrinčiųjų ar dailininko. „Mano paveikslų veikėjai – tai lyg tarpininkai tarp manęs, kūrėjo, ir žiūrinčiojo į paveikslą“, – atskleidžia A. Braziūnas. Žiūrintis per žiūrinčiuosius