sūnus palaidūnas

 

vis

svetimesnės

darosi iliuzijos

o kūno kambary

užgimęs tikrovės

ilgesys ilgesnis

už patį kelią

kurį atpažinę

numinti sandalai

patys suskaičiuos

kilometrus

iki tėvo

vynuogyno

durų 

 

kišenėlės

 

I

 

cenzūros neliko

bet vis atsiranda

kas rašo sau

į kišenę

 

II

 

kabo koridoriuje

džinsinis švarkas

su daug kišenių:

kiekvienas žmogus –

egzistencinė

kišenėlė

 

III

 

ir didelės kišenės

ir mažos kišenėlės

kaupia mūsų

atmintį

 

IV

 

tingus žuvėdros

sklandymas ore:

yra gyvenime

vaizdų kurių

neįsidėsi sau

į kišenę

 

...

 

už šitą eilėraštį

svarbiau tik yra

kaip nepamiršti

paimti kuprinę

prieš išeinant

kartu su vaiku

į sporto būrelį