Šis teksta publikuotas žurnalo „Artuma“ 2016 m. balandžio mėnesio numeryje (4)

Pradėkime nuo nenuginčijamos tiesos: jei žmonės mylisi, nėra priemonės, 100 proc. apsaugančios nuo pastojimo. Todėl kiekviena į lovą ketinanti gultis pora pirmiausia turėtų aiškiai suvokti: lytiniai santykiai patys savaime jau yra vaikų planavimo aktas. Mokslinės studijos rodo, kad turint tikslą nepastoti Simptoterminis metodas yra efektyviausias iš visų natūralaus šeimos planavimo (NŠP) metodų. Metodo efektyvumas nenusileidžia patikimiausioms kontracepcijos priemonėms, tačiau tik tuomet, kai jo nuosekliai išmokstama ir laikomasi.

Mokslinis Simptoterminio metodo efektyvumo tyrimas

Geriausiai pasaulyje žinoma mokslinė Simptoterminio metodo studija – tai Diuseldorfo (nuo 2005 m. Heidelbergo) universiteto pastaruosius 30 metų atliekamas tyrimas, beje, finansuotas didžiuliais Vokietijos Vyriausybės pinigais. Jo pagrindu sukurtos ir tobulinamos vaisingumo pažinimo taisyklės, kurių moko Vokietijos Maltos ordino Simptoterminio metodo mokykla (2010 m. šiam metodui suteiktas prekės ženklas Sensiplan®). Šiame tyrime dalyvavo 900 moterų ir pateikė 17 638 ciklų stebėjimus. Tyrimo esmė buvo labai paprasta: suformuluotos vaisingumo pažinimo taisyklės ir poros mokomos jų vaisingumo pažinimo kursuose. Po kursų moterys kasdien stebėjo savo vaisingumo požymius, pildė vaisingumo stebėjimo lenteles ir kiekvieno ciklo pabaigoje siuntė jas į duomenų rinkimo centrus. Efektyvumui vertinti buvo renkami tik pradedančiųjų porų duomenys numanant, kad efektyvumas tarp patyrusių porų yra didesnis ir būtų nesąžininga tokį efektyvumą teigti pradedančioms poroms.

Norint suprasti vieno ar kito pastojimų reguliavimo būdo efektyvumą, reikia žinoti, kad jis skirstomas į paties metodo efektyvumą (perfect-use-rate arba „idealaus vartotojo rodiklis“) ir vartotojo efektyvumą (typical-use-rate arba „tipinio vartotojo rodiklis“). Idealus vartotojas viską daro pagal taisykles, o tipinis – pamiršta išgerti tabletę ar suklysta nustatydamas vaisingąjį laikotarpį ir mylisi jo metu, nors neturi tikslo pastoti. (Pvz., Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, idealaus prezervatyvo vartotojo efektyvumas yra 98 proc., o tipinio – 85 proc.) Vokiečių tyrimas parodė, kad iš 100 moterų, kurios laikėsi visų taisyklių bei susilaikė nuo lytinių santykių vaisinguoju metu, neplanuotai per vienus metus pastojo 0,4 (Perlo indeksas), o vartotojo efektyvumas buvo 1,8 (Perlo indeksas). Toks efektyvumo rodiklis yra prilygsta efektyviausiai kontracepcijai, pvz., hormoninei kontraceptinei tabletei.

Visi užfiksuoti netikėti pastojimai įvyko ankstyvojoje nevaisingoje fazėje ciklo pradžioje, todėl ypač rimtų priežasčių nepastoti turinčioms poroms lytiniai santykiai rekomenduojami tik po ovuliacijos.

Tokie Simptoterminio metodo efektyvumo rodikliai smarkiai lenkia ne tik kitų, viensimptomių (kai stebimas tik vienas vaisingumo požymis), NŠP metodų, bet ir hormonų monitorių (matuojančių hormonų lygį) ar vadinamųjų vaisingumo indikatorių (kompiuteriukų, matuojančių ir interpretuojančių temperatūrą) rodiklius.

Neplanuotų pastojimų taikant NŠP principus priežastys

Pirmą sykį girdint tokius skaičius gali būti sunku jais patikėti. Juk beveik visi bent kiek NŠP besidomintys yra girdėję, kaip kam nors nepasisekė. Ar gali būti, kad teorija neatitinka praktikos? Deja, mūsų darbo patirtis rodo, kad dažniausiai žmonės, teigiantys, jog neplanuotai pastojo taikydami NŠP principus, iš tiesų suklysta dėl šių priežasčių:

– tik mano, kad pažįsta NŠP, o iš tikrųjų remiasi atsitiktinėmis atskirų taisyklių nuotrupomis („trys, penkios arba septynios dienos po mėnesinių ir prieš mėnesines yra nevaisingos“);

– taiko ne konkretaus metodo taisykles, bet remiasi kūno pojūčiais, pvz., vadinamąjį ciklo vidurio skausmą nepagrįstai laiko įvykusios ovuliacijos ženklu („savo kūną jaučiu kaip laikrodį, ir tai įrodymas, kad NŠP neveikia, nes turiu tris neplanuotus vaikus“);

– NŠP išmano nepakankamai, nes kažkurio konkretaus metodo mokėsi nenuosekliai (iš draugų, interneto, pavienių konsultacijų ir pan.), neturi galimybės esant reikalui pasitarti su kvalifikuotu konsultantu;

– taiko atgyvenusio metodo (pvz., Kalendorinio) principus, o efektyvumo tikisi tokio paties, kaip patikimiausio Simptoterminio metodo;

– nežino, kad tam tikrais atvejais (po hormoninės kontracepcijos vartojimo, po gimdymo, prieš menopauzę) kurį laiką turi būti taikomos specialios taisyklės;

– taisykles žino, bet kartais tiesiog rizikuoja („sirgau, nematavau temperatūros, nežinojau, ar įvyko ovuliacija, bet 27-ą dieną surizikavom, juk vis tiek mano ciklai visada trunka ne ilgiau kaip 28 dienas“);

– ir pagaliau, kai kurios moterys taip gerai pažįsta savo kūną ir vaisingumą bei pripranta prie taisyklių, kad praranda budrumą ir neatkreipia dėmesio į kokius nors netikėtus pokyčius, pvz., su amžiumi trumpėjančią folikulinę fazę („jau daugybę metų pirmosios penkios mano ciklo dienos yra nevaisingos, tai ir neatkreipiau dėmesio, ar tą dieną jau buvo pasirodžiusios gleivės“).

Belieka konstatuoti, kad Simptoterminis metodas yra labai patikimas, o jo taikymas labiausiai priklauso nuo pačios poros, jos motyvacijos nepastoti stiprumo ir tarpusavio santykių tvirtumo. Visada matome, kad poros, turinčios ypač rimtų priežasčių nepastoti, gerokai kruopščiau seka savo vaisingumo požymius ir laikosi taisyklių, o poros, atvirai ir nuoširdžiai kalbančios apie savo lytiškumą ir šeimos planavimo tikslus, daug labiau pasitiki metodu.

Vokiečių tyrimas, be efektyvumo įvertinimo, turėjo ir kitą ne mažiau svarbų tikslą: nustatyti, kiek šis pastojimų reguliavimo būdas yra priimtinas poroms. Šio vertinimo kriterijus buvo labai paprastas: suskaičiuoti, kiek porų iš tyrimo iškris (t. y. nustos siųsti savo vaisingumo požymių stebėjimo lenteles į duomenų rinkimo centrus). Iškrito 9,2 proc. porų. Vadinasi, daugiau kaip 90 proc. porų savo kasdieniu gyvenimu parodė, kad Simptoterminis metodas joms tinka ir patinka.

Elena KOSAITĖ-ČYPIENĖ yra Vilniaus arkivyskupijos Šeimos centro Natūralaus šeimos planavimo konsultantė