Aktorius Stasys Petronaitis spektaklyje „Makbetas“, 1961 m. Nuotraukos autorius Kazys Vitkus

Gegužės 2 d. mirė aktorius, teatro ir kino grandas, „Auksinių scenos kryžių“ Padėkos premijos laureatas Stasys Petronaitis.

Stasys Petronaitis gimė 1932 m. rugpjūčio 8 d. Plaučiškių kaime, Pakruojo rajone. 1950–1951 metais mokėsi Panevėžio dramos teatro vaidybos studijoje, vadovaujamoje režisieriaus Juozo Miltinio. 1951–1973 m. dirbo šiame teatre aktoriumi. Teatre sukūrė per 50 vaidmenų. Svarbiausi vaidmenys: Emilis Tavernjė – E. Labišo „Šiaudinėje skrybėlaitėje“ (1959) Ivanovas – A. Čechovo „Ivanove“ (1960), Imantas Mednis – G.Priedės „Pirmajame Viki baliuje“(1961), Makbetas – V. Šekspyro „Makbete“ (1962), Bifas – A.Milerio „Komivojažieriaus mirtyje“ (1965), Vacius – B. Sruogos „Pavasario giesmėje“ (1965). Po 22 kūrybos metų išėjo iš teatro. Į sceną grįžo tik po dešimtmečio. Šiaulių dramos teatre suvaidino Luniną spektaklyje pagal Edvardo Radzinskio pjesę „Luninas arba Žako mirtis“ (1980).

Aktorius Stasys Petronaitis spektaklyje „Makbetas“, 1961 m. Nuotraukos autorius Kazys Vitkus

Nuo 1953 iki 1986 metų Stasys Petronaitis filmavosi kine. Sukūrė apie 50 vaidmenų Lietuvos, SSRS, Vokietijos kino studijų filmuose. Svarbesni iš jų: Doveika („Svetimi“ 1961), Koltis („Herkus Mantas“ 1972),Vacys („Perskeltas dangus“ 1974, visų rež. M. Giedrys), Mantvydas („Naktys be nakvynės“ 1966, režisieriai A. Araminas, G. Karka), Keršys („Sodybų tuštėjimo metas“ 1976, rež. A. Grikevičius), Petersonas („Dovanos telefonu“ 1977, rež. A. Brenčas), Fiodoras („Deimantų takas“ 1979, rež. V. Chmelnickis), Cadovas („Serafimos sala“ 1980, rež. O. Jeryševas).

Parašė esė ir atsiminimų knygas „Mokiausi skraidyti“ (1998) ir „Mano aitvarai“ (1999). 2015 m. išleista knyga „Aktorius Stasys Petronaitis ir jo pakeleiviai: laiškai, mintys, atsiliepimai“, į kurią sudarytoja Nomeda Simėnienė sudėjo unikalią korespondenciją: aktorių, režisierių, žymių visuomenės veikėjų laiškus S. Petronaičiui bei jų prisiminimus, Stasio laiškus žmonai aktorei Reginai Zdanavičiūtei, aktoriaus mintis, pokalbius, kūrybos vertinimus, užrašus, kurių visuma kuria didžios Asmenybės portretą.

Aktorius S. Petronaitis pelnė svarius kūrybos įvertinimus: LSSR nusipelnęs artistas (1982), Nusipelnęs metų panevėžietis (2002), „Auksinių scenos kryžių“ Padėkos premija už indėlį į teatro kūrybos meną (2008).

Sukūręs daug įsimintinų vaidmenų kine, S. Petronaitis visų pirma buvo teatro žmogus. Talentingo Mokytojo talentingas Mokinys. Režisieriui Juozui Miltiniui aktorius buvo dėkingas, kad skatino būti mąstančiais, svarstančiais, nerimstančiais, abejojančiais, vaiko akimis žiūrinčiais į gyvenimą.

Aktorius Stasys Petronaitis, 1982 m. Nuotraukos autorius Kazys Vitkus

Teatro kritikai S. Petronaitį vadino gyvąja scenos legenda. Kolegos sakė, kad tai aukščiausios prabos aktorius, šalia kurio jie dažnai jaučiasi tik padėjėjai. Žiūrovai pabrėžė jo gilią, įsimintiną, sukrečiančią vaidybą. Stasys turėjo ypatingą scenos pojūtį, gebėjimą kalbėti savita teatro kalba, atsiduodavo vaidmeniui iki visiško išsekimo, gal todėl sugebėdavo suvirpinti slapčiausias sielos stygas.

„Stasys Petronaitis buvo ir išliks vienu gražiausių pavyzdžių sąžiningos tarnystės teatro scenoje, o jo sukurti vaidmenys teatre, kuriuos man teko matyti, bus įsimintini pavyzdžiai aukščiausios aktorinės „meistrystės“, – rašau tą žodį kabutėse, nes Petronaičio kūrybai be kabučių tas žodis nebūtų tikslus“, – teigė režisierius Saulius Varnas.

„Didelis artistas ne tas, kuris suvaidina daug, o tas, kurį pamatai kartą ir įsimeni visam gyvenimui. Kaip Petronaitį – Makbetą ar Petronaitį – Ivanovą“, – rašė poetė ir žurnalistė Elena Mezginaitė.

Aktorę Dalią Melėnaitę žavėjo Stasio Petronaičio pašėlusi vidinė disciplina, beveik nežmoniškas jautrumas ir scenoje „ne vaidinimas“, bet svarstymas ir kuo giliausias vaidmens apmąstymas, aktorių Albiną Kėlerį – „gyvoji aktorystė“, jo buvimas scenoje kaip magija, pagaunanti ir užburianti, aktorę Astą Preidytę – jo erudicija, emocijos, vertinimas, kurie visada buvo išskirtiniai ir svarūs.

Aktoriai Stasys Petronaitis ir Regina Zdanavičiūtė buvo nuostabus tandemas scenoje ir gyvenime. Abu – tikri scenos aristokratai. Kai mylima žmona pernai iškeliavo Anapilin, Stasys išgyveno milžinišką netektį. Dabar baltasis sodininkas suves jų sielas amžinai žydinčiame sode...

Virginija Januševičienė

Atsisveikinimas su Stasiu Petronaičiu „Grauduvoje“ gegužės 4 dieną, trečiadienį, nuo 14 val. Laidojimas gegužės 5 dieną, ketvirtadienį, 15 val. Kristaus Karaliaus kapinėse (Ramygalos g.)