Europos Parlamento Žaliųjų frakcijos pirmininkė Rebecca Harms

Balandžio 30 dieną Panevėžio J. Masiulio knygyne vyko susitikimas su Europos Parlamento Žaliųjų frakcijos pirmininke Rebecca Harms iš Vokietijos bei šios frakcijos nariu Broniu Rope. Susitikimas buvo skirtas paminėti Černobylio 30-ąsias metines, aptarti Svetlanos Aleksijevič knygą „Černobylio malda“ bei branduolinės energetikos grėsmes ir perspektyvas.

Kilusi iš kaimiško regiono Vokietijos šiaurės vakaruose, Rebecca Harms buvo nusprendusi gyvenimą praleisti kaip sodininkė. Jos pirmoji profesija buvo vaismedžių ir rožių auginimas. „Labai mėgstu rožes, ir mano svajonė buvo tapti žymia rožininke – išvesti naujų veislių, – pasakojo ji. – Tačiau tuo metu, 1976-aisiais, Vakarų Vokietijos valdžia nusprendė į mano regioną ir miesto apylinkes sugabenti ir laidoti visas šalies radioaktyvias atliekas. Tai privertė mane tapti įtakingiausio antibranduolinio judėjimo Vokietijoje įkūrėja. Mūsų krašto ūkininkai gerai žinomi visame pasaulyje dėl nesmurtinio pasipriešinimo branduolinei energetikai, jie blokuodavo kelius, užimdavo teritorijas. Kai įvyko Černobylio katastrofa, mūsų judėjimas jau buvo gerai žinomas didžiojoje pasaulio dalyje.“

1988 metų spalį nuvykusi į Černobylio atskirties zoną, ji buvo viena iš pirmųjų ten apsilankiusių vokiečių. „Buvau labai apstulbinta pamačiusi, kad vadinamoji „atskirties zona“ buvo tankiausiai apgyvendinta vieta Ukrainoje. Mačiau tūkstančių tūkstančius jaunų sovietų armijos karių, kurie buvo apsiginklavę elementariais sodo įrankiais. Tūkstančiai jaunų kareivių kastuvais mėgino išvalyti radiacija užterštą dirvą. Jie gyveno toje pačioje zonoje palapinėse, neturėjo pakankamai vandens nusiprausti. Labai retais atvejais kareiviai kasdami žemę turėdavo bent kokių nors kvėpavimo apsaugos priemonių“, – atsiminimus pasakojo R. Harms.

Atrakcionų parkas Pripetėje. Gyčio Burausko nuotr.

Pabėgėliai iš Krymo glaudžiasi atskirties zonoje

Rebecca pasakojo, jog nuo 1988-ųjų lankėsi atskirties zonoje dar keturis kartus ir matė, kaip į ją grįžo dalis valstiečių, neradusių laimingo gyvenimo anapus užterštų teritorijų. „Mūsų visuomenės nėra išvysčiusios būdų, kaip apsisaugoti branduolinės katastrofos atveju, be to, žmonėms labai trūksta solidarumo su nukentėjusiaisiais, ir dėl tos priežasties daugelis likvidatorių nebesugebėjo rasti savo vietos visuomenėje. Praėjusią savaitę lankiausi Ukrainoje ir labai nustebau sužinojusi, kad pabėgėliai iš Donbaso ir Krymo dažnai neranda prieglobsčio niekur kitur, kaip tik atskirties zonoje“, – aiškino Žaliųjų frakcijos pirmininkė.

„Knygoje Svetlana parodo, kad mes nepajėgiame susitvarkyti nei su technologinėmis, nei su žmogiškosiomis avarijos pasekmėmis, – teigė Rebecca. – Fukušimos patirtis, deja, liudija tą patį. Niekas nepasikeitė. Net ir Japonijoje žmonės, persikeliantys iš Fukušimos regiono, tampa savotiškais neliečiamaisiais. Žmonės, tiesiogiai patyrę branduolinę katastrofą, netenka visos savo praeities, susiduria su dideliais sunkumais dabartyje ir, negana to, turi negrįžtamai paveiktą ateitį, ypač kalbant apie sveikatą.“

Nėra jokio plano, ką toliau daryti su ketvirtuoju bloku

Geroji žinia ta, jog po 20 metų diskusijų ir projektavimo šių metų pabaigoje arba vėliausiai kitų metų pradžioje ant ketvirtojo reaktoriaus bus uždengtas naujasis sarkofagas.

„Tačiau nėra jokio tolesnio plano, kaip neutralizuoti ir išardyti ketvirtąjį bloką, – teigia Rebecca. – Nėra plano, kaip surinkti tai, kas liko išsilydžius reaktoriui. Todėl aš stipriai palaikau požiūrį, kad reikia pasiekti naują tarptautinį susitarimą ir sukurti tarptautinį komitetą, kuris rūpintųsi ketvirtojo reaktoriaus išardymo darbais. Ši problema iš tiesų yra amžina, ji daug svarbesnė už sarkofago virš reaktoriaus statybas“, – sakė politikė.

Černobylio atominės elektrinės apsauginis gaubtas. Gyčio Burausko nuotr.

Tačiau tuo bėdos nesibaigia. Rebecca atkreipė dėmesį į didžiulių žuvų nuotraukas, kurios gyvena buvusiuose reaktoriaus aušinimo kanaluose. „Nėra jokio plano, kaip apsaugoti Baltarusijos ir Ukrainos požeminius vandenis nuo radiacinės taršos, kad ši nepasklistų tolyn per Dnieprą ir kitas upes. Apie 5 milijonai žmonių gyvena stipriai užterštose zonose, o daugelyje Europos vietų yra mažesnis, bet visgi reikšmingas radiacinis užterštumas, įskaitant Lietuvą ir Lenkiją. Net ir tose zonose atliktos studijos parodė, kad radiacinis fonas smarkiai didina vėžio ligų skaičių. Austrijos sostinėje Vienoje buvo atliktas svarbus tyrimas, kuris atskleidė, kad su Černobyliu susijusių onkologinių ligų skaičius buvo labai didelis“, – sakė R. Harms.

Atsparumo testai parodė daug trūkumų ir ES atominėse elektrinėse

„Mes neturime nei žinių, nei įrankių, nei kompetencijų susidoroti su ištinkančia branduoline avarija, kuri gali įvykti bet kurioje elektrinėje kiekvieną dieną, – teigė politikė. – Pastarosiomis dienomis Belgijoje ir Nyderlanduose kilo didžiulis visuomenės susirūpinimas dėl branduolinio saugumo, nes abi vyriausybės nusprendė visiems gyventojams išdalinti jodo preparatus ir ekstremalios situacijos valdymo planus. Pagrindinė šitų veiksmų priežastis – senos atominės elektrinės, turinčios įvairių technologinių trūkumų. Man atrodo, kad protingiausia būtų ieškoti būdų atsisakyti rizikingos branduolinės energetikos ir ją pakeisti mažiau rizikingais elektros gamybos būdais.“

Europos Sąjungoje augant susirūpinimui dėl Baltarusijos atominės elektrinės statybos Astrave, EK stengiasi priversti Baltarusiją atlikti Europos Sąjungos specialistų vykdomus atsparumo nepalankiomis sąlygomis testus. Visgi Rebecca Harms atkreipia dėmesį, kad net jeigu Astravo elektrinės pateikti testai atitiktų reikalavimus ir ji gautų sertifikatą, tai nepanaikintų avarijos galimybės. „Tokius atsparumo testus turėjo atlikti visos Europos Sąjungoje veikiančios elektrinės. Nors daugelyje buvo rasta technologinių trūkumų, tačiau nedaug kas tebuvo pakeista, ypač Prancūzijos elektrinėse. Abiejų Belgijos atominių elektrinių slėginiuose induose buvo rasti tūkstančiai įtrūkimų, tačiau įdomiausia tai, jog tų įtrūkimų nerado anksčiau darytų atsparumo testų metu“, – atkreipė dėmesį Rebecca. Ji paminėjo, kad 2014 m. balandžio 9 d. netoli pasienio su Vokietija esančioje Prancūzijos Fesenheimo elektrinėje susidarė kritinė situacija, kai reaktoriaus valdymo sistema išėjo iš rikiuotės. Labai nedaug trūko iki branduolinės avarijos. Šiuo metu Vokietija ir Šveicarija spaudžia Prancūziją uždaryti elektrinę.

Neatmeta ekonominių sankcijų Baltarusijai galimybės

Tikiuosi, kad Europos Parlamentas atidžiai stebės Astravo AE statybas, tačiau tuo pat metu labai palaikau Baltijos valstybių iniciatyvą atsisakyti importuoti Baltarusijos AE pagamintą elektrą. Ji stipriai pažeidžia tarptautinius reikalavimus.

„Ką galime padaryti su kaimynu, kuris negerbia mūsų taisyklių? Mano manymu, geriausia būtų pradėti nuo savo pavyzdžio, – paklausta apie galimas poveikio priemones ir ekonominių sankcijų sugrąžinimą Baltarusijai atsakė Rebecca. Jeigu Europos Sąjunga atsisakytų atominės energetikos, būtų žymiai lengviau įtikinti kaimyną pasielgti taip pat. Baltarusijos žmonės labiausiai nukentėjo nuo Černobylio katastrofos. Dabartinėje situacijoje jiems reikia mūsų pagalbos ir mūsų protesto, kad juos apsaugotume, nes autoritarinėje valstybėje jie patys to negali padaryti. Kadangi žinome, jog Baltarusijos valdžia negerbia tarptautinių taisyklių, Espo ir Orhuso konvencijų, turi būti aišku, kad ir mes esame pasiryžę pažeisti ekonomines taisykles ir nepirkti baltarusiškos elektros.“

Statoma Baltarusijos atominė elektrinė Astrave

Evgenios Levin nuotrauka

Jos manymu, jau seniai reikėjo remti atsinaujinančios energetikos vystymą Baltarusijoje. Dabar yra labai vėlu, bet dar ne per vėlu tai daryti, kol atominė elektrinė galutinai nepastatyta. Tuo tarpu Baltijos valstybėms labai svarbu kuo greičiau susijungti su kontinentiniu Europos tinklu ir išvystyti atsinaujinančios energetikos sektorių.

Kita vertus, pasak politikės, labai gerai yra tai, ką daro europarlamentaras Bronis Ropė ir kiti kolegos – detaliai sekti, kas daroma AE statybose, ir bent jau užtikrinti, kad viskas būtų atliekama pagal visas įmanomas taisykles. Bronis Ropė taip pat mano, kad visiškai realu, jog ES vėl pritaikys ekonomines sankcijas Baltarusijai, jeigu ši pradės gaminti elektrą Astravo AE, neįvykdžiusi darbų, kuriuos buvo įsipareigojusi atlikti statydama elektrinę.

Nepaisant kalbų, Lietuva dar neturi oficialios pozicijos

Pasak Bronio Ropės, Lietuvos valdžios atstovai lig šiolei nėra išleidę bendro oficialaus dokumento, ką mano apie Astravo AE statybas. Nei Seimas, nei Vyriausybė nėra parašę tokios rezoliucijos. Kalbama ir diskutuojama daug, bet trūksta formalaus pozicijos išdėstymo, kurį būtų galima pristatyti Europos Parlamente.

Tačiau net po klimato kaitos konferencijos Paryžiuje didžioji dauguma Europos Parlamento narių pasisako už atominę energetiką. Tačiau parlamentarai sutiko su Žaliųjų frakcijos pasiūlymu nefinansuoti naujų AE statybų iš Europos Sąjungos lėšų. Elektrinę statyti nusprendusi valstybė narė turėtų tą daryti savo jėgomis.

„Nors Lietuvos gyventojai referendume aiškiai pasisakė prieš naujos atominės elektrinės statybas, valdžia nepriėmė galutinio sprendimo, – diskusijoje priminė Bronis Ropė. – Šiandien tebeveikia ir Ignalinos, ir Visagino AE juridiniai asmenys. Jeigu negalvojame apie naujos elektrinės statybas, kodėl tų juridinių vienetų nepanaikiname? Nors Ignalinos AE elektros jau nebegamina, ji yra didžiausia Lietuvoje biudžetinė įstaiga, naudojanti mokesčių mokėtojų pinigus. Visa laimė, kad šiuo metu 80 proc. lėšų skiria ES, bet tie pinigai pažadėti tik iki 2020 m. Nors Lietuva skiria tik penktadalį lėšų, jau esame išleidę apie 1,5 mlrd. eurų. Išleidę apie 2,5 mlrd. eurų, būsime atlikę dešimtadalį darbų – išėmę branduolinį kurą ir jį saugiai susandėliavę. Tada jau bus galima atsidusti, kad Ignalinos AE yra saugi. Šiandien ji yra lygiai taip pat nesaugi, kokia buvo ją eksploatuojant. Todėl dar negalime nusiraminti ir galvoti, kad jau esame saugūs. Juk po Paryžiaus ir Briuselio teroro aktų buvo rasta duomenų, jog teroristai buvo nusitaikę į Belgijos atomines elektrines“, – priminė europarlamentaras iš Lietuvos.

Reikia laimėti laiko

Pasak B. Ropės, reikalaudami pagrįsti aikštelės parinkimo vietą, atlikti atsparumo testus nepalankiomis sąlygomis ir suderinti AE projektą su TATENA, smarkiai padidintume elektrinės statybos kaštus ir pailgintume statybų laikotarpį. O per tą laiką situacija keičiasi, gali netikėtai pasikeisti ir Baltarusijos prezidentas. Tuo pat metu reikėtų stengtis kuo greičiau atsijungti nuo BRELL žiedo ir prisijungti prie Europos tinklo.

Parengė Monika Midverytė OFS