Trečiadienį vykusio posėdžio metu Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) nepritarė daugiau nei 100 Seimo narių teiktai Konstitucijos pataisai, kuria siekta sustiprinti šeimos statusą. Tačiau Jolanta Ramonienė primena, kad svarbiausias balsavimas dar vyks Seimo posėdyje.

107 Seimo narių pateiktame Konstitucijos 38 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projekte siūlyta papildyti šį straipsnį, numatant, kad šeima sukuriama sudarius santuoką, taip pat buvo siekta patikslinti, kad šeima kyla iš motinystės ir tėvystės.

Šiais klausimais buvo aktyvūs ne tik Vyriausybė, Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, bet ir mokslininkai, teisininkai, nemažai nevyriausybinių organizacijų, piliečių.

Komitetas šį projektą atmetė, argumentuodamas, kad priėmus jį būtų nepaisoma Konstitucijos vientisumo ir susiaurinama asmens teisių apsauga, garantuojama kitų Konstitucijos nuostatų.

Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas pažymėjo, kad priėmus siūlomą projektą būtų neapsaugotos daugelio vaikų teisės, nes beveik 6000 globėjų auginamų vaikų būtų įvardijami kaip augantys ne šeimos aplinkoje, t.y. pripažinus, kad su globėjais (rūpintojais) jų nesieja šeimos santykiai, jie netektų tam tikros teisinės apsaugos bei garantijų, be to, būtų neaiški situacija tų vaikų, kurių tėvai yra nesusituokę, o taip pat ir vaikų, kuriuos augina vienišas tėvas arba vieniša motina.

Sprendimas taip pat buvo grindžiamas tuo, kad projekto nuostatai neatitiktų Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų. Pagal jas teisės į šeimos gyvenimo pagarbą turi būti užtikrinamos tiek santuokinėms, tiek nesantuokinėms, tiek bevaikėms šeimoms, vaikams, globojamiems artimųjų giminaičių.

Posėdyje dalyvavusi Šeimos instituto vadovė Jolanta Ramonienė džiaugėsi, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas pagaliau pateikė savo išvadas, nes šis klausimas buvo keliamas ir svarstomas jau dvejus metus. Nevyriausybių organizacijų atstovai jau ilgai ragino komitetą imtis šio klausimo. Anot jos, labai smagu, kad komiteto posėdyje, balsavime dalyvavo visi aštuoni komiteto nariai. Tai rodo, kad klausimas svarbus, į jį pažiūrėta rimtai.

Posėdyje diskutuoti galimybę turėjo tik Seimo nariai, kitų organizacijų atstovams posėdžio metu žodis nebuvo suteiktas, esą visi turėjo galimybę pasisakyti prieš tai.

„Bet ne vienam norėjosi gyvai reaguoti į tai, kas buvo kalbama. Be abejo, tiems, kurie palaikė pataisą, būtų likę tik pritarti. Labiausiai norėjosi diskutuoti su abejojančiaisiais – Gailiumi, Gapšiu, Brundza bei akivaizdžiai pataisų nepalaikančiu komiteto pirmininku“, – sako J. Ramonienė.

Argumentų buvo išsakyta įvairiausių, tačiau kai kurie iš jų, J. Ramonienės teigimu, buvo ne tiek argumentai, kiek pasvarstymai, dėl kurių galėtų kilti naujos diskusijos.

Kalbėdama apie Jungtinių tautų kriterijus, pagal kuriuos teikiama parama šeimoms ir vienišiems asmenims, J. Ramonienė pabrėžė, kad šeiminė padėtis nėra kriterijus paramos gavimui. Atsižvelgiama į asmens finansinę būklę. Tačiau, kai trūkstama aiškumo, kas iš tiesų yra šeima, tuomet sunku atrasi priemones, kuriomis būtų galima skatinti šeimą.

Tačiau J. Ramonienė pabrėžia, kad šis balsavimas dar tėra tik komiteto išvada. Esminis dalykas bus balsavimas Seimo posėdyje. „Dabar būtų labai svarbu diskutuoti su tais Seimo nariais, kurie reiškia abejones“, – sako J. Ramonienė.

Nors tarp Seimo narių palaikančiųjų pataisas šiek tiek sumažėjo, tačiau nevyriausybininkams tai yra ženklas, kad reikėtų toliau dirbti, diskutuoti. Laidoti vilties, kad pataisos bus patikslintas, anot J. Ramonienės, dar nereikėtų. Net ir komitete keturi nariai balsavo už pataisas, o keturi – prieš, tačiau komiteto pirmininko balsas šioje vietoje buvo lemiamas, todėl pateikta neigiama išvada.

Labiausiai džiugina gyvai vykusi diskusija, net ir drąsiai, atvirai sakytos abejonės. Tai rodo, kad klausimas visiems yra svarbus.