Reaguodamos į dėl lytinio švietimo kylančias kontraversiškas diskusijas, į Švietimo ir mokslo ministerijos, kurios rankose svarbaus sprendimo priėmimas, vadovę Audronę Pitrėnienę gegužės 17 d. reipėsi 55 nevyriausybinės organizacijos, tarp jų Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija, Biomedicinos etikos ir teisės institutas ir Lietuvos žmogaus teisių asociacija. Jūsų susipažinimui dalinamės dokumentu.

DĖL SVEIKATOS IR LYTIŠKUMO UGDYMO BEI RENGIMO ŠEIMAI PROGRAMOS    

Pastaruoju metu straipsniais žiniasklaidoje, viešais pasisakymais, rengiamomis spaudos konferencijomis ir kitomis akcijomis yra daromas spaudimas tiek Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM), tiek visuomenei, siekiant propaguoti lytinį švietimą kaip labiausiai jaunimui tinkančią lytiškai plintančių ligų (LPL), AIDS/ŽIV ir paauglių nėštumų prevenciją. Šiuose pasisakymuose manipuliuojama skaičiais, neteisingai interpretuojami paauglių nėštumų ir lytinius santykius turinčių paauglių duomenys, kaltinama ŠMM, neva ji slapta rengia lytiškumo ugdymo programą, pagrįstą ne moksliniais tyrimais, bet atgyvenusiomis nuostatomis ir religinėmis dogmomis. Šiuo kreipimusi norime paneigti dažniausiai minėtuose pasisakymuose naudojamus teiginius bei išreikšti palaikymą ŠMM rengiamai programai.

Propaguojant lytinį švietimą, dažnai teigiama, kad Lietuvos jaunuoliai lytinį gyvenimą pradeda būdami vidutiniškai 16-17 metų. Tačiau moksliškai įrodyta, jog metodologiškai klaidinga naudoti amžiaus vidurkio, kada pradedami lytiniai santykiai, kriterijų. Norint žinoti tikrą situaciją, būtina apskaičiuoti procentinę dalį, tenkančią kiekvienai paauglių amžiaus grupei. Viso pasaulio šalių epidemiologiniai tyrimai patvirtino, jog didžioji dauguma paauglių iki 18 metų nėra seksualiai aktyvūs. Taigi didžiosios dalies paauglių rizika užsikrėsti LPL ar susilaukti kūdikio nulinė. Pagal paskutinius PSO (2012) atliktus tyrimus, Lietuvoje, lyginant su kitomis Europos šalimis, mergaičių iki 15 m. turinčių lytinius santykius skaičius yra vienas mažiausių.

Socialiniuose moksluose įrodymais pagrįsta, jog žmogaus pasirinkto elgesio modelis priklauso nuo išpažįstamų vertybių. Žinios vaidina antraeilį vaidmenį. Todėl vaikams ir paaugliams turėtų būtų diegiamos pirmiausia vertybinės nuostatos apie žmogaus lytiškumą kaip visa asmenį apimančią realybę, kaip moteriškumą ir vyriškumą, atsiskleidžiantį abipusiu papildomumu ir pagarbiu tarpusavio santykiu. Neteisinga lytiškumą traktuoti kaip pavojų keliantį seksualumą, kurį būtina “gydyti” kontraceptinėmis priemonėmis. Lytiniame švietime vyraujanti neigiama nuostata žmogaus seksualumo, nėštumo, žmogaus gyvybės pradžios atžvilgiu yra netinkama vertybiniam vaikų ugdymui ir prieštarauja Švietimo įstatymo 3 straipsnyje nurodytiems švietimo tikslams.

Norime pabrėžti, jog lytinio švietimo propaguotojai painioja dvi skirtinas prevencijas. Rengimas šeimai ir lytiškumo ugdymas siekia, kad jaunuoliai išsiugdytų nuostatas, padėsiančias  išvengti rizikingos seksualinės elgsenos. Lytinis švietimas, skirtingai nei rengimas šeimai,  nepadeda išvengti rizikingo elgesio. Tai yra antrinė prevencija, siekianti sumažinti rizikingo elgesio pasekmes, t.y. LPL, AIDS/ŽIV ir paauglių nėštumų. Lytinio švietimo propaguotojai klaidina visuomenę, jog padidinus prezervatyvų propagavimą ir tuo pačiu jų naudojimą, turėtų sumažėti LPL, ŽIV/AIDS. Įrodyta, jog yra priešingai – panaudojamų prezervatyvų kiekis yra tiesiogiai proporcingas LPL skaičiui. Šio fenomeno priežastis tiriantys mokslininkai nustatė, jog taip atsitinka dėl vadinamojo rizikos kompensavimo mechanizmo, kai nekeičiama rizikinga elgsena, bet ji kompensuojama prezervatyvais. Epidemiologiniais tyrimais įrodyta, jog egzistuoja didžiulis neatitikimas tarp teorinio prezervatyvo patikimumo individualiu lygmeniu ir praktinio naudojimo vertinant visuomenės lygmeniu.

Propaguojant lytinį švietimą nurodoma, jog reikia atsižvelgti į sėkmingą kitų šalių lytinio švietimo patirtį bei moksliškai pagrįstas programas. Siūloma remtis PSO Vokietijos filialo parengtomis „Seksualinio švietimo rekomendacijomis“, kurios buvo atmestos Europos Parlamento balsavimu 2013 m. gruodžio 10 d. Atkreipiame dėmesį, jog lytinio švietimo propaguotojai, ypač Šeimos planavimo ir seksualinio švietimo asociacija, hormoninės kontracepcijos vartojimą pateikia kaip žmogaus teisę, tačiau niekada neužsimena, jog  hormoninės kontracepcijos vartojimas visų pirma skatina paauglių lytinį aktyvumą ir nėra efektyvus mažinant tiek nėštumų, tiek abortų, tiek LPL skaičių.

Be to, tyrimais pagrįsta, jog egzistuoja sąsaja tarp ankstyvos seksualinės patirties ir nepalankių paaugliui psichoemocinių būsenų (tokių kaip, nusivylimo jausmas, ir apgailestavimas dėl turėtų ankstyvų lytinių santykių ,) bei aukštesniu depresijos dažnumu ir mėginimu nusižudyti. , , Lietuvoje ŠMM užsakymu atliktuose tyrimuose taip pat nustatyta, jog lytiškai aktyvūs paaugliai statistiškai patikimai dažniau nei šios patirties neturintys bendraamžiai jaučiasi nelaimingi, nuolat jaučia pyktį, agresiją, nerimą ir įtampą mokykloje, dažniau galvoja apie savižudybę, kuria planus ar net bandė žudytis, taip pat dažniau elgiasi priešingai, nei reikalauja mokinio elgesio taisyklės. Atkreipiame dėmesį į įrodymais pagrįstą faktą, jog paaugliai, kurie turi žalingų įpročių, statistiškai patikimai dažniau yra lytiškai aktyvus.

Suprantame, kad mokiniams turi būti teikiama jų amžiui tinkama informacija apie lytiškumą, kontracepciją ir LPL. Tačiau tikslinga būtų programą orientuoti į sveiko gyvenimo būdo propagavimą, kurio tikslas yra paauglių lytinės elgsenos keitimas, skatinantis lytinius santykius sieti su šeimos sukūrimu,  o ne į kontracepcijos vartojimą ir rizikingos lytinės elgsenos pasekmių (šiuo atveju paauglių nėštumų, LPI ir  ŽIV/AIDS susirgimų) mažinimą.