Ekonomistas Gitanas Nausėda teigia, kad neseniai atliktas britų leidinio „The Guardian“ tyrimas rodo, kad vieniši ir neturintys įsipareigojimų žmonės yra daug geresni vartotojai. Anot jo, iš depresijos, vienišumo, žmonės didesniu vartojimu bando užpildyti dvasinę tuštumą. Ekonomistas įsitikinęs, kad tokie žmonės yra „puikūs“ pirkėjai bei pastebi, kad tokios vienišų žmonių tendencijos nežada nieko gero valstybei ir jos ateičiai.

„Štai kodėl tais atvejais, kai siūloma prisidengiant liberalizmo skydu, teisių ir laisvių skydu, kai siūloma leisti moteriai elgtis laisvai su negimusiu kūdikiu, visada turime pagalvoti apie aspektą, o iš kur tie liberalizmo šūkiai, tariamo liberalizmo šūkiai, ateina. Ir dažnai gali atsitikti taip, kad atlikę gilesnę analizę pamatysime, kad tiesiog stengiamasi ugdyti tokį vienišą vartotoją, kuris didelėms kompanijoms galėtų tapti gero pelno šaltiniu. Todėl norint harmoningo žmogaus vystymosi, šeima yra neginčijama vertybė“, – sakė G. Nausėda.

Ekonomistas pažymi, kad sociologų prognozės Lietuvai žada nekokią ateitį, per artimiausius tris dešimtmečius Lietuvoje gyvens vos pusantro milijono gyventojų, o dėl to mūsų šalis susidurs su didžiulėmis ne tik kaip tautos išlikimo, bet ir finansinėmis problemomis.

G.Nausėda sako, kad nors valdžia ir mato realius skaičius, tačiau išvadų nepadaro ir nėra imamasi konkrečių priemonių Lietuvos nykimo problemai spręsti.

„Lietuva priskiriama didžiausios demografinės rizikos šalių grupei. Ne paslaptis, kad prognozės mums labai negailestingos ir rodo, jog per artimiausius 20 ir 30 metų gyventojų skaičius mūsų šalyje gali susitraukti iki pasibaisėtino 1,5 milijono gyventojų, kas būtų praktiškai dvigubai mažiau negu šiuo metu, ir tai jau yra toli gražu ne tik darbo rinkos problemos ar kažkokios kitos makro ekonomikos problemos, tai tampa tautos išlikimo klausimas“, – sakė G. Nausėda.

Ekonomistas teigia, kad ieškoti pavyzdžių užsienyje, kaip kitos šalys stengiasi gerinti demografinę padėtį, toli nereikia, kaimynai latviai sėkmingai mokestinėmis priemonėmis skatina šeimų gausėjimą.

„Gaila, kad 2009 metais kilus globalinei finansų krizei teko atsisakyti dosnių išmokų šeimoms, tačiau tai tik parodo, jog, skiriant tinkamą dėmesį šiam klausimui, galima pasiekti labai puikių rezultatų. Mūsų kaimynai labai radikaliai pakelia neapmokestinamojo pajamų dydžio rodiklius šeimoms, kurios gauna pajamų bei turi vieną, du, tris ir daugiau vaikų. Už kiekvieną vaiką didinamas NPD dydis ir keliamas gana radikaliai. Ir tai duoda labai efektyvių rezultatų“, – sakė G. Nausėda.

Anot pašnekovo, Lietuvoje dažnai šeimos gausėjimo klausimas paliekamas pačiai šeimai nesiūlant jai jokios didesnės pagalbos.

„Valstybė turi rūpintis savo ateitimi, o mūsų ateitis – pirmiausia demografiniai rodikliai ir mūsų šeimų gausėjimas. Labai tikiuosi, kad ateityje visi ekonominiai svertai, kurie yra palankūs šeimoms, bus panaudoti“, – kalbėjo G. Nausėda.

Ekonomistas pasidalino įžvalgomis, kad 2007–2008 metais taikytos išmokos šeimoms davė konkrečių rezultatų: „Šiandien mes matome, kaip 2007 ir 2008 metais gimę vaikai ateina į pirmąsias klases ir, stebėtinas dalykas, skundžiamės, kad vaikų nebėra, bet pirmose klasėse ažiotažas, kai kuriose mokyklose reikia formuoti papildomas pirmas naujas klases.“

Stipri šeima – stipri valstybė

G. Nausėda įsitikinęs, kad stiprios valstybės pagrindas – šeima.

„Aš laikausi tradicinių pažiūrų, ir man šeima yra tas elementas, nuo kurio kuriama valstybė. Stipri valstybė be stiprios šeimos yra neįmanoma, – sakė G. Nausėda. – Aš manau, kad reiktų pasisakyti už stiprią šeimą, ir ne tik todėl, kad tai stiprios valstybės pagrindas, bet ir todėl, kad normalioje ir darnioje šeimoje žmogus tegali būti laimingas.“

„Santuoka – šeimos pagrindas, tai yra per amžių amžius susiklosčiusi tradicija ir man tai nėra tik kažkokio parašo padėjimas ar prisiekimas Bažnyčioje, tai yra įsipareigojimas vieno kitam“, – apie santuoką kalbėjo G. Nausėda.

Seimas turi apsispręsti dėl šeimos ir santuokos santykio Konstitucijoje

Nuotraukos autorius Vygintas Skaraitis/BFL 
© Baltijos fotografijos linija

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis skelbia, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Prieš daugiau nei dvejus metus buvo pateiktas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1217. Trys ketvirtadaliai Seimo narių jį pateikė todėl, kad šiuo metu galiojančiame Konstitucijos 38 straipsnyje šeimos sąvokos turinys nėra tiesiogiai atskleistas, o Konstitucinis Teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime  pripažino neatsiejamą ir neginčijamą santuokos ir šeimos ryšį bei nurodė, kad toks šeimos modelis neabejotinai turi išskirtinę vertę visuomenės gyvenime, užtikrina Tautos ir valstybės gyvybingumą bei istorinį išlikimą. Taigi Projektas, kuriame šeimos samprata susiejama su santuoka bei motinyste ir tėvyste, yra fundamentalios svarbos.

Teisinėje valstybėje svarbu saugoti asmens laisvę. Santuoka – tai laisva valia priimtas abiejų asmenų sprendimas įsipareigoti vienas kitam ir sukurti šeimą. Kartu gyvenantys, bet neišreiškę valios susituokti ir sukurti iš santuokos kylančius šeimos teisinius santykius, asmenys negali būti laikomi šeima, kuri yra visuomenės ir valstybės pagrindas, nes tai pažeidžia santuokos nesudariusių asmenų laisvą apsisprendimą – kurti šeimą ar nekurti.

Moksliniai tyrimai rodo, kad santuoka stiprina šeimą ir gerina visų jos narių fizinę, psichinę sveikatą ir net ekonominę gerovę.