EPA nuotrauka

Į Tibeto autonominį regioną, kurį nuo 1959 metų oficialiai į savo sudėtį įtraukė šalį okupavusi Kinijos komunistų valdžia, kasmet investuojama beveik po penkis milijardus dolerių, nepaisant to, tibetiečių nepasitenkinimas varžomomis jų teisėmis ir nuolatine kinų valdžios kontrole vis auga.

Žmogaus teisių stebėtojai fiksuoja, kad didžioji dalis tibetietiškose vietovėse įvykstančių protestų yra Sinchuane, o per pastaruosius dvejus metus už pagarbą Dalai Lamai čia buvo areštuota apie 500 žmonių.

Įtampa tarp Tibeto ir Kinijos pasiekė viršūnę 2008-ųjų kovą, kai daugybė žmonių žuvo per riaušes, prasidėjusias Tibeto sostinėje Lhasoje ir išsiplėtusias į kitas Tibeto provincijas. Nuo tada, kovodami už Tibeto nepriklausomybę bei Dalai Lamos sugrįžimą į savo šalį, susidegino 145 tibetiečiai, 45 iš jų – Sichuano vietovėje.

EPA nuotrauka

Paskutinis prieš Ganzi vienuolyną šių metų kovą susidegino aštuoniolikmetis lama Kalsangas Wangdu. Prefektūros kinų valdininkas Yu Xi Da Wa pastaruosius faktus neigia, sakydamas, kad jo regionas yra taikus, o tokius gandus skleidžia suinteresuotos išorinės jėgos.

Tuo tarpu net pasižvalgius po šiandienio Tibeto vaizdus tampa akivaizdu, kad Tibete vis mažiau lieka Tibeto: viešojoje erdvėje dominuoja kiniški užrašai, mokyklose tibetiečiai mokomi kiniškai, prefektūrų valdininkais tampa iš Kinijos atvykę naujakuriai. Ir nors žmonėms leidžiama išpažinti savo tikėjimą bei propaguoti kultūrą, tačiau visa tai vyksta tik pasitelkus kontrolės mechanizmą.

EPA nuotrauka

Lietuvos Nepriklausomybės pradžioje rašytoja Jurga Ivanauskaitė su bičiuliais stojusi į pirmas gretas Tibeto bylos gynyboje, savo knygoje „Ištremtas Tibetas“ rašė: „Tibeto tragedija nepaprastai ryškiai atspindi visos XX a. istorijos esmę – tai, kas prasidėjus okupacijai jame vyko ir tebevyksta, yra dvasinės laisvės kova su prievarta, Išminties, kurią iškelia širdis, kova su pavergto proto žinojimu, taurios individo vertės kova su gyvuliškais minios instinktais, idealizmo kova su cinizmu, tikėjimo aukščiausiąja žmogaus paskirtimi, į kurią veda dvasinio tobulėjimo kelias, kova su aklu vergavimu daiktui, keliaklupsčiavimu prieš materialinį gerbūvį, Vilties, kuria teikia giliausių, pirmapradžių būtovės slėpinių pažinimas, kova su gūdžiu beviltiškumu...“

EPA nuotrauka

EPA nuotrauka

EPA nuotrauka

EPA nuotrauka

EPA nuotrauka

EPA nuotrauka

EPA nuotrauka

EPA nuotrauka

EPA nuotrauka

EPA nuotrauka

EPA nuotrauka

EPA nuotrauka

EPA nuotrauka

EPA nuotrauka

EPA nuotrauka

EPA nuotrauka

EPA nuotrauka

EPA nuotrauka

EPA nuotrauka

EPA nuotrauka

EPA nuotrauka

EPA nuotrauka

EPA nuotrauka

EPA nuotrauka

EPA nuotrauka

EPA nuotrauka

EPA nuotrauka

EPA nuotrauka

EPA nuotrauka

EPA nuotrauka

EPA nuotrauka

EPA nuotrauka

EPA nuotrauka

EPA nuotrauka

EPA nuotrauka

EPA nuotrauka

EPA nuotrauka

EPA nuotrauka

EPA nuotrauka

EPA nuotrauka

EPA nuotrauka

EPA nuotrauka

EPA nuotrauka

EPA nuotrauka

EPA nuotrauka