Ketvirtadienį, birželio 2 d., Seimo nariai balsuos dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto XIP-2502(4) bei jam pateiktos J. Poželos ir kitų Seimo narių pataisų.

EPA nuotrauka

Seimas spręs, kaip bus elgiamasi su pradėta negimusia gyvybe
 
Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas, kuriam 2015 m. gruodžio 8 d. pritarė Sveikatos reikalų komitetas, numato adekvačią gyvybės iki gimimo ir vaiko interesų apsaugą. Tačiau J. Požela su kitais Seimo nariais pateikė projektą iš esmės keičiančių pataisų, kurias ketvirtadienį svarstys Seimo nariai.

Pataisas įstatymo projektui teikiantys Juras Požela, Giedrė Purvaneckienė, Vida Marija Čigriejienė, Ona Valiukevičiūtė, Vilija Filipovičienė ir Alma Monkauskaitė siūlo leisti Perteklinių embrionų kūrimą ir jų šaldymą, lytinių ląstelių (spermos) donorystę, preimplantacinę diagnostiką, apvaisinimą, perkeliant embrioną į moters organizmą (ne vien į gimdą), leisti naudoti mirusio asmens spermą apvaisinimui, atsisakyti moters amžiaus apribojimo, o taip pat ir nevaisingumo diagnozės apvaisinimo apibrėžime.

K. Zamarytė-Sakavičienė

Įstatymo projektui pateiktas pataisas komentuoja Laisvos visuomenės instituto vadovė Kristina Zamarytė-Sakavičienė:

Pagalbinio apvaisinimo įstatyme prioritetas turi būti teikiamas kiaušialąsčių šaldymui, nes šis metodas užtikrina teisingą nevaisingos poros ir pagalbinio apvaisinimo būdu pradėto vaiko interesų pusiausvyrą. Kiaušialąsčių šaldymo dėka nevaisingos poros gautų ne tik saugias, veiksmingas, bet ir pagarbos gyvybei principą atitinkančias pagalbinio apvaisinimo paslaugas.  Be to, šiandien mokslas nėra vienareikšmiškai atsakęs, jog embrionų šaldymas yra saugus. Tyrimai su žmogaus embrionu siekiant nustatyti šaldymo poveikį embriono DNR vientisumui yra problematiški, tačiau tyrimai su gyvūnų embrionais įrodo, jog embrionų šaldymas padidina jų mitochondrinę DNR mutaciją.

Lytinių ląstelių (spermos) donorystė pažeistų ir vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus, kurią nustato Vaiko teisių konvencijos 7 str. Be to, donorystė iškreiptų prigimtinės šeimos sampratą bei pažeistų vaiko geriausių interesų augti biologinėje šeimoje principą.

Siūlymas atsisakyti nevaisingumo diagnozės apvaisinimo apibrėžime nepalieka jokių kitų privalomų sąlygų, kada yra galimas apvaisinimas. Tai reiškia, kad jis būtų galimas pagal moters pageidavimą, net jeigu ji yra sveika, bet tiesiog nenori turėti lytinių santykių su vyrais. Taigi tai atvertų kelia dviejų moterų sukurtos poros apvaisinimui. Tokios paslaugos būtų kompensuojamos iš PSDF biudžeto.

J. Požela su kitais Seimo nariais siūlo leisti Preimplantacinę diagnostiką, kuri įgalina embrionų atrinkimą pagal jų genetines savybes (netgi polinkį sirgti ligomis, pvz. krūties vėžiu, tam tikrais kardiologiniais susirgimais). Tai net ir liberaliausiose valstybėse kelia nuogąstavimus dėl eugenikos, t.y, žmonių rasės gryninimo, kuriant genetiškai idealius žmones. Preimplantacinė genetinė diagnostika neturi nieko bendro su genetinių ligų gydimu. Ji tik padeda nustatyti ir iš visuomenės eliminuoti būsimus ligonius. Siūlant įteisinti žmonių selekciją iki gimimo bus pasiųsta ypatingai negatyvi žinia tarp mūsų gyvenantiems neįgaliesiems. Įstatymo priėmimas jiems duos akivaizdžiai suprasti, kad būtent jų gyvenimas yra nevertas gyventi.

Stebina siūlymas leisti apvaisinimą, perkeliant embrioną į moters organizmą (ne vien į gimdą), nes šiuo metu medicinos mokslui yra aišku, kad embrionui saugu implantuotis tik gimdoje, nes tik gimdoje jis gali vystytis, nesukeldamas grėsmės moters sveikatai. Visuotinai pripažįstama, jog negimdinis nėštumas yra ypač pavojingas.

J. Požela su kitais Seimo nariais siūlo leisti naudoti mirusio asmens spermą apvaisinimui neribotą laiką po mirties. Pagal to paties asmens palikuonys galėtų atsirasti ir po dešimties ar daugiau metų nuo mirties momento. Tokia situacija keis egzistuojančius civilinius santykius ir bus reikšminga, pvz. nustatant tėvystę, teisę į paveldėjimą.

O siūlymas atsisakyti moters amžiaus apribojimo sudarytų sąlygas apvaisinti vyresnio amžiaus, pvz., 65–70 metų moteris. Tai neatitiktų geriausių vaiko interesų. Be to, nėštumas tokiai moteriai gali būti pavojingas ir reikėtų daug kartų kartoti procedūras dėl didelės nesėkmės tikimybės. Tai dar labiau padidintų PSDF biudžeto išlaidas apvaisinimą kompensuojant.