Šiemet minimos 75-osios Birželio 23-iosios sukilimo metinės. 1941 m. prasidėjęs Kaune ir  nuvilnijęs per visą Lietuvą sukilimas parodė, kad lietuviai nebuvo linkę pasiduoti okupantų primetamai valdžiai ir vieningai stojo į kovą. 1941 m. birželio 23 d. vakarą Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje rinkosi minios žmonių ir Laisvės varpui skambant aptarinėjo, kas jau padaryta per sukilimą ir kas bus daroma per artimiausias kelias dienas. Nors žmonių, menančių šiuos įvykius, beveik nelikę, Laisvės varpas skamba ir dabar.

Amerikos lietuvių seimo atstovai prie Lietuvos Laisvės varpo. 1919 m. birželio 8-11 d. Fotografas V. Stankūnas. Lietuvos centrinis valstybės archyvas

Laisvės varpas buvo Amerikos lietuvių dovana Lietuvai. Pirmosios emigracijos bangos XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje į Amerikos žemyną išvyko nuo 300 iki 600 tūkst. žmonių. Daug emigrantų išlaikė lietuvybę ir palaikė 1918 m. susikūrusią Lietuvos valstybę, norėjo dalyvauti jos veikloje kaip beišgalėdami. Taigi, 1919 m. birželį Čikagoje vykusiame Amerikos lietuvių Seime nuspręsta Lietuvai nulieti ir padovanoti varpą. Tam lėšos buvo renkamos kolonijose. Nulietas varpas svėrė 1200 svarų (t.y. daugiau nei pusę tonos). Varpo idėjos iniciatorius buvo advokatas Jonas I. Bagdžiūnas, o pats sumanymas buvo paremtas garsiojo Filadelfijos varpo, kuriuo buvo skambinama skelbiant Amerikos Jungtinių Valstijų nepriklausomybę 1776 m., pavyzdžiu.

Sumanytojai norėjo, kad varpas skambėtų Gedimino mieste Vilniuje, tačiau tuo metu sostinė priklausė lenkams ir dovana nebuvo priimta. Todėl 1922 m. sausio 12 d. Laisvės varpas atsidūrė Kaune ir buvo įkeltas į senąjį Karo muziejaus bokštą (cerkvės varpinę), vasario 16 d. jį pašventino ir padeklamavo savo kūrybos odę „Bokšto pamokslas“ kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas. Pirmą kartą varpu skambino prezidentas Aleksandras Stulginskis, po jo – inžinierius Petras Vileišis, dar vėliau, kaip Amerikos lietuvių atstovas,– ponas Kaupas (šaltiniuose jo vardas neminimas). Kariuomenei atstovavo ir varpu skambino pirmasis karo invalidas Sereika ir jauniausias skautas Virkša. Toks duetas simbolizavo kovose užgrūdintą patirtį ir šalies jaunystę.

Pagal sumanymą varpu buvo skambinama minint ypatingas datas ir įvykius: Nepriklausomybės paskelbimo metines, Vilniaus konferenciją, Steigiamąjį Seimą, svarbius karo istorijos momentus (mūšių minėjimus) ir kitomis svarbiomis progomis.

Laisvės varpas. Karo muziejus

Laisvės varpas tapo lietuvių nepriklausomybės simboliu. JAV buvo įkurtas Laisvės varpo komitetas, kuris ir toliau ieškojo būdų Lietuvai paremti. 1936 m. į Lietuvą atvyko varpo idėjos iniciatorius Jonas I. Bagdžiūnas. Jis prezidentui Antanui Smetonai įteikė miniatiūrinę varpo kopiją – pirmąjį sidabrinį Laisvės varpo medalį.

1937 m. Laisvės varpas buvo įkeltas į naujojo Muziejaus bokštą. Vėliau planuota Laisvės varpą pervežti į atgautą Vilnių, tačiau tam sutrukdė prasidėjusi sovietų okupacija. Po karo varpas buvo užblokuotas ir suskambo tik 1988 m. rudenį, kai bokšte vėl buvo iškelta trispalvė. Atgimimo metais juo buvo skambinama svarbiomis progomis: atidengiant paminklus, per žymių žmonių laidotuves, kitomis svarbiomis Lietuvai dienomis.

Varpe išlieti žodžiai „Skambink per amžius vaikams Lietuvos. Tas laisvės nevertas, kas negina jos!“ tapo tautos kovos šūkiu. Dabar antroji frazės dalis yra tapusi Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų šūkiu. Laisvės varpas išlaikė visus iššūkius ir „nusileisti“ iš bokšto turėjo tik kartą – atliekant varpų komplekso pertvarkymą 2005-aisiais. Tuomet keletą mėnesių jį buvo galima pamatyti Vytauto Didžiojo karo muziejaus vestibiulyje. Jau daugiau nei 90 metų šis varpas skamba primindamas apie Lietuvos laisvę visiems lietuviams, kad ir kur jie bebūtų.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus kariliono bokšto varpai, o tarp jų ir Laisvės varpas, skambės ketvirtadienį, birželio 23 d., 12 valandą. Po to Muziejaus sodelyje apie Birželio 23-iosios sukilimo reikšmę kalbės vyriausiasis muziejininkas Antanas Jankūnas.