„Dvylika vyrų prie lemtims jau padengto stalo: jau žino, kad vienas išduos, o kitas  triskart išsižadės, kol gaidys užgiedos vieną kartą (o gal du kartus, tas liks iki galo neaišku). Su jais, tarp jų, pačiam vidury nesibaigiančios savo vienystės, – meistras ir mokytojas. Tas,  kurio neaprėpia skaičiai. Sūnus Vardo, kuris neminėtinas. Žmogaus sūnus. Ką tik jis baigė laužyti papločius, dabar, jau visai paskutinį kartą, pakelia vyno taurę. Jo veidas lieka nuo mūsų paslėptas. Plaukai, sutepti nardų aliejum, žvilga ne žemės šviesa. Negausūs jo žodžiai pasiekia mus per vertimus ir sekimus. Skubius, nuolat taisomus, po tokios gausybės karų jau nė nežinia ar teisingus“, – savo kūrinyje „Tarpe jų, vidury“ rašė lenkų poetas Ryszardas Krynickis. Jis bus vienas iš pirmadienį Vilniuje prasidedančio Rytų Europos poezijos forumo „Vilniaus kryžkelės“ dalyvių.

Forumas pirmadienį 12 val. prasidės diskusija tarp Tomo Venclovos ir peotės, kritikės bei žurnalistės Elenos Fanailovos. Ši Laisvės radijo rusų tarnyboje dirbanti žurnalistė 2012–2016 metais parengė pokalbių su ukrainiečių intelektualais ciklą, vertė poeto ir rašytojo Serhijaus Žadano kūrybą.

Visi forumo renginiai, išskyrus Antano A. Jonyno ir T. Venclovos poezijos skaitymus, vyks Venclovų namuose-muziejuje. „Jau kurį laiką puoselėjau siekį paversti šį muziejų platforma Rytų Europos rašytojams – jų susitikimams, diskusijoms, bendriems projektams. Juk tai yra vieta, kur gyveno ir pats T. Venclova. Jis buvo tokių poetų kaip Josifas Brodskis, Czeslawas Miloszas bičiulis. Kitaip tariant, jis buvo tarsi jungtis, savo asmeniu sujungęs skirtingų kalbų, kultūrų poetus“, – kalbėjo viena iš forumo organizatorių Justina Juozėnaitė.

Kitas forumo organizatorius, buvęs T. Venclovos studentas Jeilio universitete, Yakovas Klotsas teigė, kad pavadinime žodis kryžkelės yra minimas neatsitiktinai: „Tai yra kvietimas susitikti, nelikti tik nesusieinančiais keliais. Vilnius buvo ir yra skirtingų kalbų, kultūrų, tradicijų kryžkelė.“

„Vilniaus kryžkelės“ laukia svečių iš Rusijos, Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos, JAV. „Pradžioje planavome, kad iš kiekvienos valstybės pasikviesime po du poetus – vieną, gyvenantį išeivijoje, kitą, likusį gyventi metropolijoje“, – kalbėjo Y. Klotsas. Anot jo, planus kiek apribojo lėšos bei poetų planai. „Tačiau sulauksime net trijų rusų poetų -  Dmitrijaus Kuzmino, kuris visai neseniai persikėlė gyventi į Latviją, E. Fanailovos, Marijos Stepanovos, kuri gyvena ir dirba Maskvoje, taip pat ir E. Fanailovos, kuri gyvena Maskvoje, tačiau itin daug keliauja po pasaulį. Lenkų poetas R. Krynickis gyvena Krokuvoje, tuo tarpu Anna Frajlich 1969 metais su žydų emigracijos banga iš Lenkijos emigravo į Niujorką ir tebegyvena JAV“, – kalbėjo Y. Klotsas. Anot jo, visa tai yra galimybė poetams ne tik supažindinti auditoriją su savo kūriniais, tačiau ir svarstyti apie tai, kas yra tėvynė, namai, kas yra Rytų Europa ir kas sieja šio regiono tautas bei kultūras, ką reiškia gyventi emigracijoje bei palyginti ankstesnės emigrantų kartos patirtis su naujųjų emigrantų, tokių kaip D. Kuzminas patirtimi. Forumo metu vyks ne tik peozijos skaitymai, tačiau ir diskusijos.

Anot J. Juozėnaitės, viliamasi ateityje parengti ir knygą, kurioje atgultų forume dalyvaujančių poetų kūryba. Dalis jų, R. Krynickis ar Semiono Chanino slapyvardžiu pasirašinėjantis Aleksandras Zapolis, yra versti į lietuvių kalbą, o jau minėtos M. Stepanovos kūrinių lietuviškai kol kas dar nėra. Pasak Y. Klotso, ji yra viena iš svarbių šiuolaikinės rusų poezijos autorių. Be to, M. Stepanova yra ir internetinio laikraščio „OpenSpace“ įkūrėja bei buvusi redaktorė, žurnalo „Colta.ru“ įkūrėja ir į kitas kalbas verstų straipsnių straipsnių apie Rusijos medijas bei politiką autorė. Šiuo metu M. Stepanova darbuojasi rengdama studiją apie atmintį „Atminties atminimui“.

Leningrade gimęs, tačiau vėliau į Niujorką emigravęs ir daugiausia ten bei Berlyne gyvenantis Evgenijus Ostaševskis, anot Y. Klotso, įdomus yra tuo, kad savo kūryboje daug dėmesio skiria kalbos, susikalbėjimo problematikai. „Dabartiniame savo projekte „Piratas, nežinantis kiek yra Pi“ jis kalba apie tai, kokia kalba tarpusavyje galėtų susikalbėti piratas ir jo papūga. Jis kalba apie dirbtinių ir natūralių kalbų deformacijas“, – pasakojo Y. Klotsas.

Ukrainiečių rašytoja Marijana Kijanovska į ukrainiečių kalbą yra vertusi ir lietuvių poetų – Tomo Venclovos, Antano A. Jonyno, Vlado Braziūno, Gintaro Grajausko – kūrinius. Tuo tarpu 2014 į Latviją persikėlęs D. Kuzminas ne tik įkūrė leidyklą „Literatūra be sienų“, tačiau ir įsteigė rezidenciją poezijos vertėjams. Jis yra pirmojo Rusijoje haiku almanacho „Triton“ iniciatorius, pirmojo Rusijoje pasirodžiusio poetikos vadovėlio „Poezia“ bendraautoris.

Vienintelis svečias iš Baltarusijos Andrejus Chadanovičius yra Baltarusijos PEN klubo prezidentas, aštuonių poezijos knygų autorius, vertėjas.

„Vilniaus kryžkelių“ forumas tęsis nuo pirmadienio iki trečiadienio Venclovų namuose-muziejuje. Vienintelis šių namų ribas peržengiasntis renginys – T. Venclovos ir A.A. Jonyno poezijos skaitymai – pirmadienį 18 val. vyks Rašytojų klubo salėje (K. Sirvydo g. 6).