Popiežius Benediktas XVI su Pijaus X brolijos vyresniuoju, vyskupu Bernardu Fellay

„Brolija nesiekia pirmiausia kanoninio pripažinimo.“ Pranešimas spaudai, kurį lefebristų vyresnysis, vyskupas Bernardas Fellay, išplatino birželio 29 d., atrodo padeda į stalčių bet kokią susitarimo bei sugrįžimo į pilną bendrystę su popiežiumi hipotezę.

Birželio 25–28 d. Fellay ir jo asistentai abatai Pflugeris ir Nely keletą kartų susitiko su kitais dviem lefebristų vyskupais, Tissier de Mallerais ir de Galarreta,  taip pat ir su visais atsakingas pareigas Brolijoje einančiais nariais. Susitikimas vyko Anzère, Šveicarijos Alpėse. Darbų pabaigoje vyresnysis išplatino pareiškimą.

„Šv. Pijaus X kunigų brolijos tikslas, – skaitoma pranešime, – pirmiausia yra ugdyti kunigus, kaip esminę Bažnyčios atsinaujinimo ir visuomenės atkūrimo sąlygą.“

Toliau išdėstomi keturi punktai.neteisėtai konsekruotiems vyskupams.

Popiežius Ratzingeris pirmiausia liberalizavo senąjį Mišiolą (motu proprio Summorum Pontificum, 2007), po to atšaukė.

Pirmajame teigiama, jog „dabartinėje didžiulėje ir skausmingoje Bažnyčios sumaištyje skelbiama katalikų doktrina privalo atkreipti dėmesį į klaidas, kurios prasiskverbė net ir į jos vidų, prie ko prisidėjo ne vienas ganytojas, taip pat ir pats popiežius“.

Antrajame punkte Brolija teigia, jog „dabartinio didelio būtinumo sąlygomis, kurios jai suteikia teisę ir pareigą teikti dvasinę pagalbą į ją besikreipiančioms sieloms, pirmiausia nesiekia kanoninio pripažinimo, kuriam turi teisę, būdama katalikiška organizacija“.

Brolijos „vienintelis troškimas: ištikimai nešti 2000 metų senumo tradicijos šviesą, kuri rodo vienintelį galimą kelią šiuo tamsos periodu, kai žmogaus kultas užima Dievo kulto vietą tiek visuomenėje, tiek ir Bažnyčioje“.

Trečiajame punkte Fellay teigia, kad siekis „visa atnaujinti Kristuje“, kurio troško šv. Pijus X, „negali būti pasiektas be pagalbos popiežiaus, kuris konkrečiai paremtų sugrįžimą prie šventosios Tradicijos. Laukdama tos palaimintos dienos, Brolija ketina padvigubinti savo pastangas – Dieviškosios Apvaizdos suteiktomis priemonėmis – įtvirtinti ir skleisti socialinę Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus karalystę“.

Galiausiai lefebristų vadovas paskelbia, kad Brolija „meldžiasi ir atgailauja, idant popiežius turėtų jėgų integraliai skelbti tikėjimą ir moralę. Tokiu būdu bus pagreitintas Nekaltai Pradėtosios Marijos Širdies triumfas, kurio mes meldžiame, artėjant apsireiškimo Fatimoje šimtmečiui“.

Šia proga dera prisiminti visus žingnsius, kuriuos Šventasis Sostas padarė, siekdamas galimo lefebristų sugrįžimo į pilną bendrystę.

Procesą 2000 metais pradėjo Jonas Paulius II. Benediktas XVI priėmė svarbius, su Brolija susijusius sprendimus, atsižvelgdamas į Šv. Pijaus X brolijos iškeltas išankstines sąlygas: liberalizuoti senojo rito Mišias ir atšaukti ekskomuniką 1988-aisiais vyskupo Lefebvre ekskomunikas (2009 m. sausį) keturiems lefebristų vyskupams. Kaip tikriausiai prisimenate, sprendimas sužadino stiprią polemiką dėl vieno iš jų – Richardo Williamsono – deklaracijų, neigiančių nacių dujų kameras. Vėliau Williamsonas atsiskyrė nuo Šv. Pijaus X brolijos, dėl to, kad ši pernelyg nuolaidžiavo Romai.

Po ištisus mėnesius trukusio teologinio dialogo buvo pateikta doktrininė preambulė, kurią lefebristai turėjo pasirašyti. Sprendimo belaukiant, pasikeitė pirmiausia Tikėjimo doktrinos kongregacijos prefektas, o vėliau ir popiežius. Ir pati preambulė atrodo tapo ne tokia svarbi.

Pastaraisiais mėnesiais buvo kalbama paprasčiausiai apie kanoninį Brolijos pripažinimą, kuriuo Brolija būtų galėjusi įgyti „asmeninės prelatūros“ statusą, tiesiogiai priklausydama Šventajam Sostui.

Birželio 29-sios komunikate cituojami Fellay žodžiai leidžia suprasti, kad jų netraukia net ir ši galimybė.

Parengta pagal „Vatican Insider“