Popiežius Pranciškus dokumente apie meilę šeimoje komentuoja Himno meilei sąvokų prasmę. Tad publikuojame dar vieną „Amoris Laetitia“ ištrauką. Už vertimą dėkojame „Bažnyčios žinių“ redakcijai.

Džiaugtis drauge su kitais

Pasakymu chairei epi te adikia žymima kokia nors neigiamybė, esanti žmogaus širdies slaptumoje. Tokia nuodinga nuostata būdinga tam, kuris džiaugiasi matydamas, kad neteisingai elgiamasi su kuo nors. Šį pasakymą papildo kitas, kuriuo išreiškiamas teigiamas momentas: synchairei te aletheia – su džiaugsmu pritaria tiesai. Tai reiškia džiaugimąsi kito gėriu, kai pripažįstamas jo kilnumas, branginami jo gebėjimai ir geri darbai.

Šitai neįmanoma tam, kuris nuolatos lygina save bei konkuruoja su kitais, taip pat su savo sutuoktiniu, – ligi tiek, kad slapčia džiaugiasi jo nesėkmėmis.

Galėdamas padaryti gera kitam arba matydamas, kad kitam sekasi, mylintis žmogus džiaugiasi ir taip šlovina Dievą, nes „Dievas myli linksmą davėją“ (2 Kor 9, 7). Mūsų Viešpats ypač brangina tuos, kurie džiaugiasi kito laime. Jei neugdysime savo gebos džiaugtis kito gėriu ir dėmesį pirmiausia telksime į savo poreikius, pasmerksime save džiaugsmo stokojančiam gyvenimui, nes, pasak Jėzaus, „palaimingiau duoti negu imti“ (Apd 20, 35).

Šeima visados turėtų būti vieta, kur kiekvienas, kuriam kas nors nutiktų gera gyvenime, žinotų, jog dėl šito bus džiaugiamasi drauge su juo.

Visa pakelia

Vardijimas užbaigiamas keturiais pasakymais, kurie visi susiję su visuma: „visa“. Visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi, visa ištveria. Šitaip primygtinai pabrėžiama meilės, gebančios nesitraukti iš kelio niekam, kas jai grasina, kontrkultūrinė dinamika.

Pirmiausia pasakoma, kad ji „visa pakelia“ (panta stegei). Tai skiriasi nuo „pamiršta, kas buvo bloga“, nes tas pasakymas susijęs su liežuvio naudojimu; gali reikšti „nieko nesakyti“ apie kokią nors neigiamybę, kuri gali būti būdinga kitam žmogui. Taip pat reiškia vengti teisti, tramdyti polinkį žiauriai ir negailestingai smerkti. „Neteiskite ir nebūsite teisiami“ (Lk 6, 37).

Nors tai ir prieštarauja įprastiniam mūsų liežuvio naudojimui, Dievo žodis sako: „Broliai, neapkalbinėkite vieni kitų!“ (Jok 4, 11). Juodinti kito paveikslą yra būdas, kaip įtvirtinti savąjį, išlieti pyktį bei pavydą nesukant galvos dėl padaromos žalos.

Dažnai užmirštama, kad šmeižtas – sunki nuodėmė, rimtas Dievo įžeidimas, kai pakenkiama geram kito vardui ir jam padaroma sunkiai atitaisoma žala. Todėl Dievo žodis liežuviui toks griežtas sakydamas, kad liežuvis yra „nedorybės visetas“ ir „suteršia visą kūną“ (Jok 3, 6), „nerimstanti blogybė, pilna mirtinų nuodų“ (Jok 3, 8). „Juo keikiame žmones, kurie sukurti būti panašūs į Dievą“ (Jok 3, 9), o meilė kito paveikslą saugo taip jautriai, kad net sergsti gerą priešo vardą. Ginant dieviškąjį įstatymą šio meilės reikalavimo niekada nevalia užmiršti.

Vienas kitą mylintys ir vienas kitam priklausantys sutuoktiniai gerai kalba vienas apie kitą, stengiasi parodyti geras sutuoktinio puses nutylėdami trūkumus bei klaidas. Bet kuriuo atveju nesako nieko, kas pakenktų jo paveikslui.

Tačiau toks elgesys yra ne tik išorinis veiksmas, bet ir kyla iš vidinės nuostatos. Tai – ne naivumas, kai nenorima matyti kito sunkumų ir silpnybių, bet platus žvilgsnis, tas silpnybes bei klaidas įkeliantis į kontekstą, primenantis, kad tie trūkumai tėra kito būties viena dalis, o ne visuma.

Nepatinkanti santykio dalis nėra to santykio visuma. Tada galima tiesiog pripažinti, kad visi esame sudėtingas šviesos ir šešėlio derinys. Kitas nėra vien tai, kas mane erzina. Jis yra daug daugiau. Todėl nereikalauju iš jo tobulos meilės, kad jį branginčiau.

Jis myli mane toks, koks yra, ir taip, kaip gali, būdamas ribotas, tačiau tai, kad jo meilė netobula, nereiškia, kad ji apgaulinga ar netikra. Tikra, bet ribota ir žemiška. Todėl jei per daug reikalausiu, jis man tai kaip nors leis suprasti, nes negalės imtis ir nesiims dieviškosios būtybės vaidmens ir netarnaus visiems mano poreikiams. Meilė gyvuoja greta su netobulumu, visa pakėlimu ir moka patylėti apie mylimo asmens ribotumus.

Publikuota „Bažnyčios žiniose“ Nr. 5 (431) 2016 m. gegužė