Ekspedicijos dalyviai prie Marborko pilies. Organizatorių nuotr.

Po pirmąją ekspedicijos dieną vykusios „Baltoscandia 2016“ konferencijos, vykusios Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje Kaune, ekspedicijos dalyviai pajudėjo  Lenkijos link, kur susitiko su vietos lietuviais, o vakar (rugpjūčio 1 d.) surengė antrąją konferenciją Gdansko universitete.

Užsienio lietuviams tėvynė — brangesnė?

Vienas iš pagrindinių pirmosios ekspedicijos bei viso žygio per pasaulį „Misija Lietuva 100" tikslų — skleisti Pasaulio Lietuvos idėją. „Be galo svarbu susitikti su užsienyje gyvenančiais lietuviais, išgirsti, kaip jie nori stiprinti ryšius su Lietuva, pasidalinti idėjomis dėl mūsų šalies ir jos tautos ateities“, — teigė žygio vadovas Gintautas Babravičius. Apsistoję Punsko kaimo turizmo sodyboje ekspedicijos dalyviai pirmą sykį turėjo tokią galimybę.

Sodybos šeimininkas Petras Krekauskas — išskirtinė asmenybė. Ekologiškame ūkyje vyras puoselėja lietuviško kulinarijos paveldo tradicijas, o ir pačioje sodyboje niekaip nesupainiosi, kokios tautybės šeimininkas tave pasitinka — lietuviški meno dirbiniai, aplink skambanti muzika — kiekvienas namo kampelis rodo, kokia brangi jo tėvynė šeimininkui. „Čia gyvenantys lietuviai dalyvauja liaudies šokių ar dainų ansamblių veikloje, kartu švenčiame tradicines šventes, sekame kiekvieną naujieną iš Lietuvos. Atrodo, gyvename ne taip ir toli nuo sienos, tačiau jaučiame, kad kraštas — ne savas“, — pasakoja P. Krekauskas.

Paklaustas, kaip, gyvendamas Lenkijoje, jis sugeba išlaikyti lietuvišką dvasią, sodybos šeimininkas atsakė, kad svarbiausia — meilė tėvynei. „Gyvendami Lietuvoje galbūt ir nejaučiate, kokia svarbi yra laisvė, galimybė visur kalbėti gimtąja kalba. Mano močiutė, nors buvo pusiau lenkė, man įskiepijo tokią meilę Lietuvai, kad, nors niekada ten ir negyvenau, myliu ir branginu savo tėvynę — Lietuvą“, — ekspedicijos dalyviams pasakojo P. Krekauskas.

Ieškos iškilių lietuvių pėdsakų pasaulyje

Gintautas Babravičius Vilko guolyje. Organizatorių nuotr.

Ekspedicijos dalyviai taip pat nuoširdžiai seka ir legendinio lietuvių keliautojo Mato Šalčiaus žodžiais: „Lietuvai apie pasaulį ir pasauliui apie Lietuvą.“ „Keliaudami, natūralu, užsuksime ir į kai kuriuos turistų traukos centrus. Niekas mūsų nesuprastų, jei, pavyzdžiui, važiuodami pro Peru neaplankytume Maču Pikču. Ta pati taisyklė galioja ir kaimynėje Lenkijoje. Negalime praleisti skaudžių istorijos faktų, todėl aplankėme daugybę šeimų išdraskiusį ir kultūrinį paveldą naikinusį, per Antrąjį pasaulinį karą pastatytą, „Vilko guoliu“ vadinamą, bunkerių kompleksą, kur slėpėsi ir pats Adolfas Hitleris.

Taip pat nuvykome į Malborko (Marienburgo) pilį, kurioje buvo kalinamas Lietuvos kunigaikštis Kęstutis. Lietuvai ar pasauliui svarbios vietos pasakoja mūsų istoriją, iš jos galime ir turime mokytis, todėl ir didžiojo žygio per pasaulį „Misija Lietuva 100“ metu kaupsime vadinamąjį „Lietuviškų genų fondą.“ Lietuviai visame pasaulyje yra pripėdavę ne mažiau, nei bet kuri kita tauta. Ieškosime talentingų meno, mokslo ar politikos atstovų pėdsakų ir stengsimės kelti kiekvieno lietuvaičio, manančio, jog yra tik mažytės tautos atstovas, savivertę. Nedidelės — taip, tačiau žmonės Lietuvoje visais laikais buvo didūs ir mes norime tai įrodyti“, — teigė žygio vadovas G. Babravičius.

Pasaulio Lietuvos idėja artima ir kitoms tautoms

Gdansko universitete vykusi konferencija — pirmoji tarptautinė „Baltocandia 2016" maršrute. Pranešimo metu prof. hab. dr. Janas A. Wendtas, Gdansko universiteto Okeanografijos ir geografijos fakulteto mokslo ir plėtros prodekanas, ne tik pristatė turtingą Gdansko praeitį, bet ir pabrėžė, kad Lenkijos kūrėjų bei iškilių asmenybių pėdsakai taip pat pasklidę ne tik po Baltijos ar Skandinavijos šalis, bet ir po likusį pasaulį. „Pasaulio Lietuvos idėja mums taip pat artima — didžiulės emigracijos bangos Lenkijos žmones taip pat paskleidė po visa pasaulį. Manome, kad esate teisūs sakydami, kad dabar užsienio ir tėvynėje gyvenančių piliečių bendradarbiavimas yra vienas svarbiausių uždavinių“, — teigė jis.

Primins nepelnytai apleistus istorijos faktus

Vilniaus ir Vilnijos mylėtojų draugijos Pomeranijos skyriaus vadovė Božena Kisiel teigė, kad būtina stiprinti Lietuvos ir Lenkijos kultūrinį bendradarbiavimą. „Gdanske ir jo apylinkėse gyvena net 30% išeivių iš Vilniaus ir Vilnijos krašto, kitų buvusios LDK kraštų. Mūsų šaknys ir kultūra labai susijusi, negalime sau leisti to pamiršti“, — teigė ji. Ekspedicijos vadovas G. Babravičius antrino, kad vienas iš misijos tikslų — su Lietuva susijusių bendruomenių bei įvykiu fiksavimas, pateikimas visuomenei. „Misija Lietuva 100“ siekinys — atkreipti dėmesį į faktus, kuriuos nepelnytai esame pamiršę, ir skatinti juos tyrinėti bei domėtis.