Nuotraukos autorius Vygintas Skaraitis/BFL 
© Baltijos fotografijos linija


Artėjant Seimo rinkimams, „Bernardinai.lt“ kviečia atidžiau pažvelgti į pagrindinių šalies partijų perspektyvas rinkimų kovoje.

Tradiciškai per kiekvienus Seimo rinkimus atsiranda bent viena nauja politinė jėga, kuri pasirodo netikėtai sėkmingai, tačiau dar po ketverių metų patiria fiasko arba bent jau pasirodo gerokai kukliau. 2004 m. tai buvo Darbo partija (DP), 2008 m. – Tautos prisikėlimo partija, 2012 m. – Drąsos kelias. Šiemet tokia politine jėga bus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) – nenauja partija, tačiau po ilgesnės pertraukos grįžta į mandatų dalybas Seimo rinkimuose.

Skvernelio efektas

LVŽS pretenduoja į unikalų pasiekimą – jie taps pirmąja partija, kuri po pertraukos grįš į Seimą kaip politinė jėga, turinti savo frakciją. Sėkmę garantuoja nuoseklus kelerių metų darbas. LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis, tam tikrą laiką buvęs atokiau nuo žiniasklaidos dėmesio, sugebėjo vėl grįžti į prožektorių šviesą su serialu „Naisių vasara“, skaitymo skatinimo projektais ir kitokia mecenatystės veikla.

Kalbant sporto terminais, LVŽS pasiekė didžiausią pergalę laisvųjų agentų rinkoje įkalbindama populiarųjį buvusį generalinį komisarą ir vidaus reikalų ministrą Sauliu Skvernelį tapti partijos sąrašo lyderiu. Šis sprendimas neabejotinai padėjo privilioti ir daugiau aukščiausios prabos profesionalų į LVŽS sąrašą. Todėl dabar LVŽS atrodo gerai pasiruošusi rinkimams.

Be to, partija gana sėkmingai kuria savo, kaip atsakingos politinės jėgos, įvaizdį – žada nedirbti koalicijoje su populistinėmis „Tvarkos ir teisingumo“ (TT) bei Darbo partijomis. Galimybes pasitelkti antikorupcinę retoriką didina ir sąrašo vedlio S. Skvernelio reputacija.

Be to, LVŽS turėtų būti labai daug skolingi Andriui Tapinui, kuris šiuo metu yra turbūt populiariausias apžvalgininkas Lietuvoje. Jo tekstai nemenkai prisidėjo prie to, kad Lietuvoje vis daugiau kalbama apie socialines problemas, ypač alkoholizmą, o LVŽS su Aurelijumi Veryga ir Dovile Šakaliene priešakyje mėgina demonstruoti, jog kitos partijos neturi lygiaverčių ekspertų socialinės ir sveikatos politikos srityse.

Tačiau esminis veiksnys, kuris užaugino LVŽS iki tokio lygmens, kad dabar jie turėtų užimti vieną iš pirmųjų trijų vietų Seimo rinkimuose, yra S. Skvernelio prisijungimas. Tik S. Skvernelis leidžia mėginti laimėti karą prieš Tėvynės Sąjungą (TS-LKD) ir LSDP.

Staigus šuolis

Partijos šuolis į viršų yra staigus. Dar 2012 m. Seimo rinkimuose tuomet Valstiečiais liaudininkais besivadinusi partija surinko vos 3,88% balsų, beveik tiek pat kiek ir 2008 m.

2014 m. žengtas nedidelis žingsnis į priekį. Prezidento rinkimuose dalyvavęs Bronis Ropė liko paskutinis, bet gavo daugiau nei 4% balsų ir gana nedaug atsiliko nuo Artūro Zuoko. Europos Parlamento rinkimuose LVŽS sąrašas surinko 6,61% balsų ir B. Ropė tapo Europos Parlamento nariu. LVŽS itin daug dėmesio skyrė ir tais pačiais metais vykusiam referendumui dėl žemės pardavimo užsieniečiams. Visgi daliai visuomenės iki šiol partija nepriimtina būtent dėl savo pozicijų prieš žemės pardavimą ES piliečiams, atominę energetiką ir skalūnų dujų žvalgymą. Tai, kaip ir baimė, jog stambus R. Karbauskis politikoje gali tapti Viktoro Uspaskicho antrininku, besirūpinančiu savo verslo interesais, riboja LVŽS populiarumą.

2015 m. savivaldybių tarybų rinkimai taip pat buvo gana sėkmingi. LVŽS turi keturis merų postus, daugiau negu TT. Tačiau panašių rezultatų iš jų ir buvo laukta, nes kai kuriuose regionuose partija tradiciškai sėkminga. Po šių rinkimų viešojoje erdvėje imta daugiau kalbėti apie realias galimybes pakliūti į Seimą, tačiau tik per paskutinį pusmetį LVŽS pozicijos tapo tokios tvirtos kaip dabar.

Profesorių sąrašas

Partijos lyderiai siekė, jog rinkimuose kandidatuotų kuo daugiau nepartinių savo sričių profesionalų.

Po sąrašo lyderio S. Skvernelio ir partijos pirmininko rikiuojasi Seimo narė Rima Baškienė, dešimtuke dar yra nepartinis parlamentaras Povilas Urbšys.

4–6 vietose išsirikiavo profesoriai: istorikas Eugenijus Jovaiša, medikas Aurelijus Veryga ir agronomas Viktoras Pranckietis.

8 ir 10 vietos atiteko partijos veteranams – Žemės ūkio rūmų pirmininkui Andriejui Stančikui ir sveikuoliui Dainiui Kepeniui. 9 numeriu įrašytas ekonomistas Stasys Jakeliūnas.

Garsių pavardžių yra ir žemesnėse vietose. 12-asis – S. Skvernelio bendražygis Vytautas Bakas, 16-asis, buvęs socialdemokratas Valerijus Simulik, 18-asis – buvęs Vertybinių popierių komisijos bei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos vadovas Virginijus Poderys.

Rimtą varžovą valstiečiai metė ir į kovą su premjeru Algirdu Butkevičiumi. Jo konkurentas Vilkaviškyje – bušido žvaigždė Kęstutis Smirnovas, sąraše įrašytas 20-uoju numeriu. 22-oji vieta atiteko Kauno technologijos universiteto docentui, politologui Mindaugui Puidokui. Gana žemą 30 poziciją gavo buvusi Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovė Dovilė Šakalienė. 141 numeriu įrašytas Seimo narys Egidijus Vareikis.

Didžiųjų miestų vienmandatėse apygardose LVŽS daugiausia kelia teisininkų, ekonomistų ar politologų kandidatūras. Visgi, profesionalumas nebūtinai dera su žinomumu visuomenėje, todėl laukia sunkūs mūšiai, pirmiausia su TS-LKD. Partija bendradarbiauja su Kauno, Šiaulių, Panevėžio ir Alytuje visuomeniniais rinkimų komitetais, tiek patikėdami vienmandates apygardas, tiek įtraukdami atskirus asmenis į sąrašą.

5D programa

Savo partijos programą LVŽS skambiai pavadino 5D programa. Jos pagrindinis tikslas – darni Lietuva, o jį norima pasiekti per penkias sritis: darnus žmogus, darni visuomenė ir aplinka, darnus švietimas ir kultūra, darni ekonomika ir finansai, darnus valstybės valdymas.

Konkrečios nuostatos bus pristatytos tik kiek mažiau negu po mėnesio. Tačiau dalis nuostatų jau yra paviešinta. Šeima laikoma valstybės pagrindu. Strateginiais prioritetais LVŽS laiko visų pirma šeimos, kylančios iš vyro ir moters santuokos arba giminystės ryšių ir siekiančios puoselėti gyvybę, stiprinimą ir palaikymą.

LVŽS pabrėžia piliečių aktyvumo svarbą, organiško santykio su gamta ir kaimo pasaulėjautos išsaugojimo siekius.

Švietimo politikoje partija pasisako už vertybinį mokinių ugdymą. Siekiama atsisakyti mokytojo, kaip paslaugų teikėjo, reputacijos ir grąžinti profesijai autoritetą. Kultūros politikos tikslas turėtų būti tautinės tapatybės atskleidimas.

Ekonomiką LVŽS tvarkytų socialinės rinkos ekonomikos principais. Valstybės sukuriama pridėtinė vertė turėtų pasiekti kiekvieną pilietį. Pabrėžiama, kad turi būti pagarbus ir tausojantis santykis su gamta ir jos ištekliais.

Valstybės valdymo srityje LVŽS pabrėžia etikos ir efektyvumo siekius. Europos vizija turi būti paremta krikščioniškomis humanizmo vertybėmis, pasisakoma už Tautų Europos modelį.

Realiausias rezultatas – trečioji vieta

Jeigu atsižvelgtume tik į dabartinius partijos reitingus, būtų galima kalbėti apie realius šansus laimėti rinkimus. Tačiau veikiausiai įmanoma tik surinkti daugiausia balsų daugiamandatėje rinkimų apygardoje. LSDP ir TS-LKD turi didesnes galimybes gerai pasirodyti vienmandatėse apygardose, pirmieji dėl populiarumo regionuose, antrieji dėl pajėgumo didmiesčiuose bei Liberalų sąjūdžio (LRLS) nuosmukio.

Nors LVŽS pritraukė daug savo sričių profesionalų, tačiau rinkėjai nebūtinai tai įvertins balsuodami vienmandatėse apygardose, nes kompetencija tikrai nereiškia žinomumo visuomenėje. Todėl veikiausiai pagal mandatų skaičių LVŽS atiteks trečioji vieta, nors neabejotinai pergalių vienmandatėse apygardose bus iškovota.

LVŽS turėtų būti valdančiosios koalicijos dalis. Net ir iki LRLS skandalo, buvo sunku tikėtis, kad TS-LKD ir LRLS kartu sudėjus laimėtų reikalingą 71 mandatą. Dabar net ir visos trys partijos gali tiek nesurinkti, tačiau LVŽS būtų privaloma grandis centro dešinės koalicijai. Nors dalis TS-LKD narių atvirai skeptiškai vertina R. Karbauskio asmenybę, tačiau „Naisių koalicijos“ sudarymą palengvintų tai, kad dabar partijos vedlys yra S. Skvernelis. Iššūkiu būtų ir pozicijų skirtumai energetikos politikoje, kuriai TS-LKD skiria išskirtinį dėmesį.

Vargu ar LVŽS jungtųsi į centro kairės koaliciją, nes partijos vadovybė negaili kritikos Vyriausybei ir aiškiai deklaravo nematanti galimybių dirbti su DP ir TT.

Galbūt jie galėtų būti Didžiosios koalicijos su LSDP, TS-LKD ir LRLS dalimi. Bet kokiu atveju sunku įsivaizduoti naująją vyriausybę be LVŽS, nes jų iškovotas mandatų skaičius šią partiją paverčia karūnuotojais (kingmakers), nuo kurių pasirinkimų labiausiai priklausys valdančiosios koalicijos sudarymas.

Liūdnoji šios istorijos dalis yra tai, jog vargu ar LVŽS po ketverių metų bus dabartinėse aukštumose. Kaip kylanti politinė jėga, ji yra labai patraukli politikos naujokams, kurių pažiūros yra labai skirtingos. Frakcijos discipliną mažins ir tai, kad daug jų išrinktų Seimo narių neabejotinai bus nepartiniai. Tad reikėtų laukti gana daug vidinių įtampų. Pavyzdžiui, P. Urbšys ir D. Šakalienė labai skirtingai mato šeimos politikos problematiką, o abu yra tarp ryškiausių LVŽS veidų.

Tad po ketverių metų veikiausiai LVŽS frakcija bus sumenkusi. Tačiau tai dar nereiškia, jog LVŽS ištiks „Drąsos kelio“ ar Tautos prisikėlimo partijos likimas.