Pasauliečių pranciškonų ir Pranciškoniškojo jaunimo rekolekcijos Asyžiuje, 2015 m. Fotografijos autorė Rita Budvytytė

2016 metai Pranciškoniškajai šeimai yra išskirtiniai sukakčių gausa: lygiai prieš 800 metų popiežius Honorijus III suteikė Porciunkulės bažnytėlei atlaidų malonę, o prieš 25 metus iš pogrindžio išėjęs atsikūrė Lietuvos pasauliečių pranciškonų ordinas. Savo dešimties metukų gimtadienį švenčia ir Lietuvos pranciškoniškasis jaunimas (Jaupra). Ta proga kalbamės su Lietuvos pasauliečių pranciškonų ordino nacionaline ministre Virginija Mickute OFS, kuri dalijasi, ką reiškia būti pasauliečiu pranciškonu, kuo Trečiasis ordinas skiriasi nuo kitų maldos grupių ir kokia yra jo misija.

2016 metai Lietuvos Pranciškoniškajai šeimai yra ypatingi dėl daugelio sukakčių: prieš 25 metus, mažesniesiems broliams išėjus iš pogrindžio, atsikūrė ir pasauliečių pranciškonų brolijos, o prieš 15 metų Lietuvos pasauliečių pranciškonų ordinas buvo pripažintas tarptautiniu mastu. Negana to, minimas Porciunkulės atlaidų įsteigimo 800 metų jubiliejus, o pradžioje Trečiojo ordino nariai buvo vadinami atgailos broliais ir seserimis. Taigi pradedant nuo pradžių: kas yra pasauliečiai pranciškonai? Kokiam tikslui šv. Pranciškus įsteigė Trečiąjį ordiną?

Virginija Mickutė OFS. Fotografijos autorius Rokas Balsys

Žinome, kad šv. Pranciškus Asyžietis neturėjo intencijos įsteigti nė vieno iš trijų savo ordinų. „Dievas davė man brolius“, – rašo jis savo Testamente. Kai Pranciškus visai nebežinojo, ką daryti, pats Dievas davė jam brolius ir apreiškė, kad jis turi gyventi Evangelija. Taigi pranciškoniškame pašaukime brolijos ir Evangelijos atskirti neįmanoma. Brolija ir Evangelija yra Pranciškoniškosios šeimos širdis, nes nė vienas pranciškonas (čia kalbu daug plačiau nei apie mažesniuosius brolius) negali gyventi Evangelija be brolijos.

Norint suprasti, kas yra pasauliečiai pranciškonai, reikėtų kalbėti apie visą Pranciškoniškąją šeimą. Dievas taip nuostabiai veikė per šventąjį Pranciškų, kad šiandien mes matome jo paliktą trejopą šeimą. Šeimą, kuriai priklauso vyrai ir moterys, pašvęstojo gyvenimo broliai ir seserys, pasauliečiai ir kunigai, susituokę ir nevedę, seneliai ir jaunimas, netgi vaikai… Jei tiksliau, tai Pranciškoniškąją šeimą sudaro mažesnieji broliai (OFM), mažesnieji broliai konventualai (OFM Conv), mažesnieji broliai kapucinai (OFM Cap), šv. Klaros neturtėlės seserys (OSC), Trečiojo reguliaraus ordino (TOR) broliai ir daugybė pagal TOR Regulą gyvenančių vyrų ir moterų kongregacijų, pasauliečiai pranciškonai (OFS), pranciškoniškasis jaunimas (Jaupra) ir vaikų grupės „Pranciškučiai“.

Kaip šventasis Pranciškus, kuris taip troško supanašėti su Kristumi, kad net yra laikomas alter Christus, taip ir visi, priklausantys šiai Šeimai, yra pašaukti pagal savo luomą nešti pasauliui visą Kristų ir tarnauti Bažnyčiai kiek­vienoje srityje. Pasauliečių pranciškonų ordinas (OFS – Ordo Franciscanus Saecularis), kitaip žinomas kaip Atgailos broliai ir seserys arba Trečiasis šv. Pranciškaus ordinas, šiandien sudaro daugiau nei 65 procentus visos Pranciškoniškosios šeimos.

Šventojo Pranciškaus evangelinio gyvenimo vizija ne tik prieš aštuonis šimtus metų, bet dar ir šiandien tarsi koks virusas užkrečia daugybę žmonių. Tą ilgesį radikaliai gyventi Evangelija išgyvena ne vien pasirenkantieji pašvęstojo gyvenimo kelią, bet ir šeimose gyvenantys vyrai ir moterys. Įkurdamas Trečiąjį ordiną, šventasis Pranciškus daugybei žmonių parodo, kad ir pasaulyje įmanoma radikaliai gyventi Evangelija – pašventinant kasdienę aplinką, kurioje tu šiandien dirbi ir gyveni. Tą patį girdime ir iš mūsų popiežiaus Pranciškaus, kuris sako, kad evangelinis radikalumas nėra vien tik pašvęstųjų savybė, bet jo reikalaujama iš visų.

Kuo Pasauliečių pranciškonų ordinas skiriasi nuo maldos grupių ir prie kitų vienuolijų veikiančių oblatų? Kaip galėtumei įvardyti pasauliečio pranciškono misiją?

OFS nariai, likdami pasauliečiais ir laikydamiesi 1978 metais popiežiaus Pauliaus VI patvirtintos Regulos, įžadais įsipareigoja gyventi Evangelija pagal šv. Pranciškaus Asyžiečio pavyzdį. Įžadai yra viešas liturginis veiksmas, tikras gyvenimo suvienijimas su Dievu. Būtent įžadai ir gyvenimas pagal Bažnyčios duotą Regulą ir išskiria pasauliečius pranciškonus iš kitų šv. Pranciškaus mylėtojų.

Pasauliečių pranciškonų ordinas nėra maldos grupė, į kurią galima ateiti ir išeiti. Tai tikras ordinas, į kurį žmogus ateina ir įsipareigoja visam gyvenimui. Pasauliečių pranciškonų ordinas iš esmės skiriasi nuo kitų vienuolijų tretininkų ar oblatų, nes OFS turi visišką autonomiją, koordinuotą struktūrą ir yra tiesiogiai pavaldus Šventajam Sostui. Tuo tarpu kiti tretininkai tiesiogiai priklauso nuo vienuolijos, su kuria yra susiję.

Pasauliečiai pranciškonai dalijasi tą pačią misiją su visa Pranciškoniškąja šeima. Tą pačią Bažnyčios atstatymo misiją, kurią Šv. Damijono bažnytėlėje išgirdo šventasis Pranciškus: „Eik ir atstatyk mano namus, kurie, kaip matai, griūva.“ Mes, pranciškonai, nesame pašaukti specializuotis tik kai kuriose srityse. Vienas nuostabiausių mano gyvenime sutiktų žmonių, pranciškonas tėvas Placidas Barius yra sakęs, kad pranciškonų ordino charizma ir yra tai, jog jis neturi jokios savo charizmos. Pranciškus buvo Bažnyčios žmogus – netgi labiau negu ordino. Taigi, jei reikėtų vis dėlto kažkaip įvardyti pranciškonišką charizmą, tai būtų visiškas atsidavimas Bažnyčiai: daryti tai, ko šiuo metu Bažnyčiai labiausiai reikia. Tai turbūt geriausiai apibrėžtų ir pasauliečio pranciškono misiją.

Panorama nuo La Vernos kalno. Fotografijos autorė Rita Budvytytė

Tarpukario Lietuvoje tretininkų brolijos veikė beveik visose parapijose, tretininkai buvo skaičiuojami tūkstančiais. Šiuo metu Lietuvoje yra vos keli šimtai pasauliečių pranciškonų, tačiau dauguma jų – vyresnio amžiaus. Ordinas išgyvena virsmo, atsinaujinimo metą. Kas Tau asmeniškai buvo paskata stoti į Pasauliečių pranciškonų ordiną, kurio realybė šiuo metu gerokai nutolusi nuo idealo?

Taip, šiandien ordino statistika smarkiai skiriasi nuo tarpukario Lietuvos ar net Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpio. Šiandien Lietuvos pasauliečių pranciškonų ordinas skaičiuoja apie 500 narių, susideda iš 6 regionų (Vilniaus, Kauno, Telšių, Šiaulių, Panevėžio, Vilkaviškio) ir 34 vietinių brolijų. Iš tiesų šiandien išgyvename virsmo metą.

Matome, kaip vienos brolijos yra uždaromos, o kitos kuriasi. Narių daugumą vis dar sudaro vyresnio amžiaus žmonės, bet jau po truputį matome į ordiną ateinantį jaunimą ir jaunas šeimas. Tik tokių dalykų dirbtinai nepagreitinsi… Pašaukimas yra Dievo darbas žmoguje.

Tikiu, kad mane į ordiną taip pat atvedė pašaukimas. Pagrindinis pranciškoniško pašaukimo spyris turbūt buvo širdies gelmėje išgyventas Dievo užkalbinimas ir džiaugsminga Pranciškoniškosios šeimos patirtis. Užaugau pranciškoniškoje parapijoje Kretingoje, nuo pat sąmoningos savo tikėjimo kelionės pradžios visada buvau šalia mažesniųjų brolių ir seserų pranciškonių misionierių. 1998 metais prisijungiau prie Kretingos pranciškoniškojo jaunimo tarnybos, o 2002 metais daviau Pranciškoniškojo jaunimo Pažadą. Dalyvaudavau įvairiuose tarptautiniuose pranciškoniškuose renginuose, bet matydama OFS realybę Lietuvoje tikrai neskubėjau žengti žingsnio į Pasauliečių pranciškonų ordiną. Šiandien galiu tik paliudyti, kad vienas Dievas moka prakalbinti žmogaus širdį, leisdamas pačiam suprasti, kur yra tavo vieta. Atsimenu, kaip per Porciunkulės šventę 2007 metais tuometiniam nacionaliniam ministrui Nerijui Čapui OFS pasakiau norinti stoti į Pasauliečių pranciškonų ordiną. Nepamiršau ir savo intencijos, kurią tąkart įvardijau garsiai: „Nežinau, ką ordinas gali duoti man, bet esu pasirengusi jam atiduoti tai, ką turiu geriausia“. O šiandien, žvelgdama į savo varganas pastangas kažką duoti ordinui, pirmiausia dėkoju Dievui, kad pati turiu broliją, kuri iš tiesų gali išgelbėti gyvenimą.

Koks yra Pasauliečių pranciškonų ordinas pasauliniu mastu, ir ką Tau asmeniškai suteikia priklausymas tarptautinei šeimai?

Šiandien Pasauliečių pranciškonų ordinas skaičiuoja daugiau nei 360 tūkstančių narių ir yra pasklidęs po 116 pasaulio valstybių. Ordinas susideda iš įvairių lygmenų brolijų: vietinių, regioninių, nacionalinių, tarptautinės. Pastaraisiais metais vis labiau pastebima, kad OFS narių skaičius mažėja, o narių amžius didėja Šiaurės, Centrinėje ir Pietų Europoje, kai kuriose Lotynų Amerikos šalyse bei Šiaurės Amerikoje. Tuo tarpu Rytų Europoje – priešingai, Pasauliečių pranciškonų ordinas bei Pranciškoniškasis jaunimas sparčiai vystosi ir auga. Nenuostabu, kad su didžiausia jėga ir įkarščiu ordinas auga tose Afrikos ar Pietryčių Azijos šalyse, kur krikščionys sudaro mažumą, o dažnai net yra persekiojami.

Suvokimas, kad priklausome tarptautinei šeimai, yra labai svarbus, nors, žinoma, pagrindinis kiekvieno pasauliečio pranciškono gyvenimas vyksta vietinėje brolijoje. Nors mes negyvename kartu, tačiau turime autentišką brolijos patirtį. Būtent vietinė brolija yra toji pirminė ordino ląstelė, regimas ženklas Bažnyčioje, meilės bendruomenė. Man visada yra didelė malonė per įvairius tarptautinius renginius (kapitulas ar kongresus) sutikti pasauliečių pranciškonų iš kitų šalių, nes tai ne tik žmogiškai praturtina, bet ir padeda išgyventi ordino visuotinumą. Gera žinoti, kad turi brolių ir sesių visur: nuo Rusijos iki Kenijos ar nuo Jungtinių Amerikos Valstijų iki Papua Naujosios Gvinėjos.

Lietuvoje savo veiklumu galbūt labiau žinomas Pranciškoniškasis jaunimas (Jaupra). Kuo ypatingas ryšys tarp pasauliečių pranciškonų ir Jaupra brolijų bei ką gali Trečiasis ordinas suteikti jaunimui ir jaunoms šeimoms?

Mano pačios kelias į Pranciškoniškąją šeimą prasidėjo būtent Pranciškoniškojo jaunimo brolijoje. Jaupra priklauso Pranciškoniškajai šeimai kaip OFS dalis, nes būtent pasauliečiams pranciškonams Bažnyčia patikėjo rūpintis pranciškoniškuoju jaunimu. Iš tiesų tas ryšys yra abipusis: tiek Pranciškoniškajam jaunimui reikia OFS, tiek pasauliečiams pranciškonams reikia Jaupros. Kaip ir paprastoje šeimoje, kurioje reikalingi visi: vaikai, paaugliai, tėvai ir seneliai, nes kiekvienas į šeimą atneša savo dovanų, vienas kitą papildo ir praturtina.

Pasauliečiai pranciškonai gali ir turi palydėti pranciškoniškąjį jaunimą jų pašaukimo kelionėje, beieškant savo tapatybės ir gyvenimo tikslų. Jaunoms šeimoms Pasauliečių pranciškonų ordinas gali pasiūlyti džiaugsmą keliauti savo tikėjimo kelionę ne pavieniui, o kartu su pranciškoniška brolija. Galbūt kartais susidaro klaidingas įspūdis, kad reikia sulaukti septyniasdešimties ar aštuoniasdešimties, kad taptum pasauliečiu pranciškonu. Tai netiesa. Pasauliečių pranciškonų ordinas pirmiausia yra skirtas jaunoms šeimoms, jauniems žmonėms, trokštantiems dar intensyviau ir su dar didesne aistra išgyventi savo tikėjimą.

Nors yra pasauliečiai, OFS nariai stengiasi vadovautis evangeliniais neturto, skaistumo ir paklusnumo patarimais. Ką Tau asmeniškai reiškia gyventi šiomis dorybėmis pasaulyje?

Pasauliečiai pranciškonai neduoda neturto, skaistumo ir paklusnumo įžadų kaip pašvęstojo gyvenimo broliai ir seserys. Vis dėlto šie trys evangeliniai patarimai yra svarbūs visiems, trokštantiems radikalaus evangelinio gyvenimo. Kaip man sekasi praktikuoti šiuos patarimus? Žinoma, kad nesiseka, bet užtat nuolatos turiu į ką kelti savo širdį.

Dažnai pagalvoju, kad šventojo Pranciškaus neturtas mus ragina ne tik apriboti savo materialinius poreikius ir tapti atsakingais vartotojais, bet dar daugiau – išlaisvinti savo širdis gyvenimui „be nieko savo“ ir džiaugtis kiekviena proga apiplėšti save. Kasdien randu tokių progų, kai galiu patikrinti – kiek manyje yra tos vidinės laisvės apiplėšti pačią save, lyg neturėčiau „nieko savo“, o kiek dar manyje yra tos „mano nuosavybės“. Skaistumo, širdies tyrumo niekada nepasieksime savo pačių jėgomis, patys stodami į kovą su savo netvarkingais jausmais. Tai gali nugalėti tik dar didesnė aistra – Dievo meilės aistra. Ir man šventasis Pranciškus yra tokios aistringos meilės pavyzdys. Paklusnumą ordine galime praktikuoti paklusdami savo teisėtiems vyresniesiems ir, kaip šventasis Pranciškus, tiesiog likdami ištikimi Bažnyčiai. Toks paklusnumas nėra lengvas, jis kainuoja, tačiau, jei už tavęs stovi Bažnyčia, visada parplauksi į saugų uostą.

Daugelis žmonių sakosi tikintys Dievą, bet atmetantys Bažnyčią kaip griozdišką ir apsunkinančią instituciją, kartu neišvengiančią paklydimų. Pati ne tik priklausai ordinui, bet šiuo metu esi ir nacionalinė ministrė, atsakinga už visą nacionalinę broliją. Ar tebereikalingos ir kam reikalingos tokios struktūros?

Įkurtas šventojo Pranciškaus laikais Pasauliečių pranciškonų ordinas buvo autonomiškas, stiprus ir klestintis, tačiau po 250 metų toji autonomija buvo atimta, apie 500 metų (nuo 1471 iki 1978-ųjų) ordinas gyvavo kaip Mažesniųjų brolių ordinų priedas ir patyrė didelį nuosmukį. Tik 1978 metais pirmą kartą OFS buvo pripažintas kaip vientisas, nepriklausomas ir centralizuotas ordinas. Taigi pamažu Pasauliečių pranciškonų ordinas vėl atranda savo svarbą Pranciškoniškoje šeimoje ir Bažnyčioje.

Kalbant apie bet kokios bendruomenės kūrimąsi ir augimą, matome, kad ateina toks laikas, kai tenka nuo intuicijos pereiti prie institucijos. Paradoksalu, bet mums, žmonėms, struktūros yra reikalingos, nes kitaip tiesiog nesugebėtume išsaugoti dvasios. Žinoma, niekada neišvengsime įtampos „tarp įstatymo ir malonės“, visada turėsime budėti, kad „raidė neužmuštų dvasios“. Vis tik, jei į broliją ateini kaip į šeimą, ordinas tau niekada netaps bedvase institucija. Jei myli Kristų, tuomet kaip savo mamą mylėsi ir Jo Bažnyčią.

Būdama nacionalinė ministrė gali pasinaudoti proga pakviesti skaitytojus artimiau susipažinti su pasauliečiais pranciškonais. Kaip jie tai galėtų padaryti?

Tikrai mielai pasinaudosiu šia galimybe. Jei norite dar artimiau gyventi su Viešpačiu ir atrasti pranciškoniško kelio grožį, kviečiu jus susipažinti su Pranciškoniškąja šeima. Daugiau apie Pranciškoniškąją šeimą galite sužinoti klausydamiesi „Marijos radijo“ laidos „Porciunkulė“ tiesiogiai kiekvieną šeštadienį, 20 val., arba jums patogiu metu „Marijos radijo“ laidų archyve. Išsamesnės informacijos apie Pasauliečių pranciškonų ordiną ir jums artimiausią broliją galite surasti interneto svetainėje www.ofs.lt arba tiesiog parašydami mums elektroniniu paštu ofs.lietuvoje@gmail.com. Galbūt pasauliečių pranciškonų brolija taps ta vieta, kur sutiksite gyvąjį Dievą ir patirsite tikrąjį brolystės džiaugsmą…

Kalbino Monika Midverytė OFS