Lietuvių tiriamasis vizitas didžiausiame istoriniame Norsk Folkemuseum Osle

Paklausus lietuvio, kuo jis didžiuojasi, išgirsime daug skambių žodžių apie juodą duoną, krepšinį, pasakiško grožio miškus ir darbščius žmones, kurie iki šiol puoselėja senąsias tradicijas, o iš lino sugeba sukurti madingus apdarus. Vis dėlto, mažai tautiečių žino, kad nagingoms audėjoms iškilo išnykimo grėsmė, nors visai neseniai, XIX—XX a., bene kiekviena kaimo moteris mokėjo austi drobę, o išradingiausios meistrės net prasimanydavo sudėtingų raštų ir sėkmingai savo kūrinius mainydavo į kitas gėrybes ar parduodavo. 

Ieškant užmiršto siūlo galo

Anuomet, austi nemokančios moterys, slėpdavo, kad neišmano šio amato, mat audinys buvo ir yra ne tik materiali dovana, bet prasmingas veiksmas, su kuriuo susieti moters ketinimai, tikėjimai ir troškimai. „Dabar amatai ir rankų darbo produkcija dažniausiai pristatoma mugėse ar regioninėse šventėse, bet to nepakanka. Dauguma tautiečių, kurie renginiuose nedalyvauja, neturi kaip atgaivinti ryšio su savo protėvių išpuoselėtomis tradicijomis. Žinių perdavimas nėra inovatyvus, o meistrai, tęsiantys amatų tradicijas, patys susiduria su kliūtimis. Dauguma jų yra vyresnio amžiaus žmonės, kuriems trūksta verslumo ir sugebėjimo rasti savo nišą, todėl mes turime jiems padėti atrasti tą siūlo galą, kuris padėtų puoselėti tradicijas ir sujungtų senąją Lietuvą su naująja jos karta“, - dėsto tarptautinio lietuvių ir norvegų projekto “Gaminu ir augu: tradicijos tarp pluošto ir struktūros” įgyvendintojos Vilniaus dailiųjų amatų asociacijos prezidentė Indrė Rutkauskaitė. Dvejus metus truksiantis projektas finansuojamas pagal Europos Ekonominės Erdvės finansinio mechanizmo 2009-2014 m. periodo Europos kultūros paveldo kultūros ir menų įvairovės skatinimo programą.

Lietuvių tiriamasis vizitas didžiausiame istoriniame Norsk Folkemuseum Osle

Draugystė iš lino ir vilnos 

Žinojimas, kad audimas gali likti tik gražiu prisiminimu lietuvių ir norvegų kultūroje, buvo lyg spyris imtis veiksmų, todėl idėja 2015-ųjų rudenį virto realiais darbais. Vilniaus dailiųjų amatų asociacija kartu su didžiausiu kultūrinės istorijos muziejumi Norvegijoje “Norsk Folkemuseum”pradėjo įgyvendinti tarptautinį projektą “Gaminu ir augu: tradicijos tarp pluošto ir struktūros”. Projekto rengėjai, tiriantys lietuviško lino ir norvegiškos vilnos audimo tradicijas, po įtempto darbo mėnesių pakvies visus į gyvą edukacinę parodą, kuri suteiks progą susitikti dviem kartoms – senajai ir jaunajai.

Lietuvių tiriamasis vizitas didžiausiame istoriniame Norsk Folkemuseum Osle

Vizija, kaip veiks mobili paroda jau gyva projekto organizatorių planuose. „Parodysime intriguojantį lino ir vilnos kelią nuo pluošto iki audinio. Tikime, kad šitas magiškas procesas nepaliks abejingų. Šiuolaikiniai žmonės vėl pradėjo vertinti rankų darbą ir vis dažniau svajoja tapti unikalaus produkto, kuris turi savo istoriją ir vertę, gamintojais. Kiekvienam jaunam žmogui, svajojančiam pratęsti savo protėvių darbą, mobiliame stende eksponuojama paroda ne tik leis įsitikinti, kad senųjų tradicijų pažinimas gali tapti perspektyvia profesija, – kiekvienas norintis galės pats sudalyvauti darbo procese. Pamatyti, kuo skiriasi sėklinis ir pluoštinis linas, sužinoti, kaip jis buvo rišamas į pėdus, džiovinamas lauke ant karčių, vėliau šukuočio pagalba atskiriamos galvutės su sėklomis. Projekto dalyviai sužinos, kaip išmirkytas linas buvo džiovinamas, pamatys, kaip mintuvo pagalba išbyrėdavo spaliai ir sužinos, kam skirtas brauktuvas ir šukuotuvė. Ne ką mažiau dėmesio turėtų sulaukti ir vilnos apdirbimo įrankiai. Parodos lankytojai sužinoję apie lietuviškų ir norvegiškų avių ypatumus, pamatys tikras avikirpes žirkles, karšimo šukas ir kitus įmantrius įrankius. Išbandyti bus galima ir siūlų bei medžiagų apdirbimo įrankius, skirtus tiek linui, tiek vilnai – verpstuką, verpimo ratelį, siūlų vyniotuvą, lanktį, skietelį – daugelis šių žodžių šių dienų žmogui skamba, kaip egzotika, o štai mūsų protėviai be jų neįsivaizdavo savo buities. Jie sakydavo, kad audimas – tai procesas, kuris gydo sielą ir mintis, tai norime atskleisti ir parodos lankytojams“, - tikina Vilniaus dailiųjų amatų asociacijos Senųjų amatų dirbtuvių vykdomoji direktorė Agnė Žilinskaitė, pabrėžianti, kad jau ruošiami visi reikalingi įrankiai, kuriais lankytojai bus supažindinti, koks nelengvas, bet įdomus yra vilnos ar lino pluošto kelias.

Lietuvių tiriamasis vizitas didžiausiame istoriniame Norsk Folkemuseum Osle

Mainai įkvėpė pokyčius

Tam, kad pavyktų prikelti audimą antram gyvenimui, Lietuvos delegacija 2015 metų rugpjūčio 17-21 dienomis vyko pas partnerius į Norvegiją, o vėliau, lapkričio 3-9 dienomis, juos pakvietė atvykti į mūsų Vilniaus dailiųjų amatų asociacijos Senųjų amatų dirbtuves ir pasinerti į lino apdribimo subtilybes. „Mokomųjų vizitų metu buvo tiriama lino ir avies vilnos apdirbimo technologija, ieškoma panašumų ir skirtumų su mūsų amatininkų darbais. Tai buvo labai įdomus mainų procesas, pažinome istoriją, tradicijas, išanalizavome lino ir vilnos apdirbimo įrankius, išgryninome jų skirtumus ir panašumus, kurie atsispindės kuriamoje mobilioje dirbtuvėje-parodoje“, - pasakoja viena iš projekto įgyvendintojų Marija Kajotienė. Ji su Dalia Banišauskaite, Krikštėnų kaimo bendruomenės vadove ir kultūros renginių organizatore, pirmosios nuvyko tirti audimo tradicijų ir semtis idėjų atvirai parodai. Vienas reikšmingiausių mokomojo vizito taškų buvo Norsk Folkemuseum muziejus Osle, įkurtas 1894 m. Jis yra didžiausias kultūrinės istorijos muziejus po atviru dangumi Norvegijoje, kurio rinkinius sudaro daiktai iš visos šalies teritorijos, reprezentuojantys žmonių gyvenseną Norvegijoje nuo 1500 metų iki dabarties. Atvirame muziejuje po dangumi 160 pastatų atspindi skirtingus Norvegijos regionus, laikotarpius, taip pat skirtumus tarp miesto ir kaimo bei socialinių sluoksnių. Muziejuje veikia 4 amatų dirbtuvės – juvelyro, puodžiaus, audėjo, žvakių liejiko. Muziejuje nuolat rengiamos parodos, edukacinės programos, vykdoma veikla, kuria siekiama išsaugoti nematerialųjį kultūros paveldą. 

Lietuvių tiriamasis vizitas didžiausiame istoriniame Norsk Folkemuseum Osle

Geri pavyzdžiai užkrečia 

„Šiame muziejuje norvegų taikoma praktika yra puikus gerųjų patirčių pavyzdys, kuriomis reikėtų pasinaudoti ir Lietuvoje.“, - pasakoja M. Kajotienė. Ji su kolege D. Banišauskaite turėjo progą įsitikinti, kad muziejuje Norsk Folkemuseum kiekvieną rugsėjį organizuojamas avių vilnos kirpimas privilioja daug lankytojų. Kad vilnos apdirbimo procesas būtų dar išsamesnis, muziejuje ruošiamasi įrengti vilnos presavimo prietaisą ir vaizduoti visą procesą, kurio metu prietaisas dirbs vandens malūno pagrindu.

Lietuvių tiriamasis vizitas didžiausiame istoriniame Norsk Folkemuseum Osle
Lietuvių tiriamasis vizitas didžiausiame istoriniame Norsk Folkemuseum Osle

„Jei ir Lietuvoje užsiimtume panašiomis dirbtuvėmis ne tik specialių progų atveju, muziejai taptų patrauklesni, gyvi, sudomintų jaunąją kartą tęsti senolių tradicijas. Pirmas žingsnis to link, bus projektą vainikuojanti mobilioji paroda po atviru dangumi. Siekiant pasisemti kuo daugiau patirties, šio projekto mobiliai parodai bus taikomas toks pats principas: amatą pristatantys žmonės pasakos apie istorinį audimo procesą, lankytojai laisvai galės vaikščioti po „vilnos ir lino kelią“, liesti įrankius ir prietaisus, juos išbandyti“, - patikslina projekto koordinatorė A. Žilinskaitė. Visus norinčius iš anksto susipažinti su mobiliosios parodos programa ir planuojamais rengti seminarais, kviečiame naujienas sekti adresu http://makingandgrowing.com.

Skirtumai nustebino ir prajuokino

Viešėdamos Norvegijoje M. Kajotienė ir D. Banišauskaitė sužinojo, kad lietuviai vilną kirpdavo nuo gulinčių avių, o norvegai nuo stovinčių. „Norvegijoje verpimo ratelis labai puošnus, ornamentuotas, Lietuvoje – natūralios medžio spalvos, paprastas. Lietuvoje neužfiksuotas nė vienas dailiai ornamentuotas, su mediniais, skleidžiančiais garsą kamuoliukais viduje įrankis, kuris skirtas siūlų kamuoliukams vynioti. Tiek verpiant verpstuku, tiek verpimo rateliu Lietuvoje naudotos prieverpstės pluoštui užsidėti. Norvegijoje prieverpstė nenaudota, vietoj jos tokią pačią funkciją atlikdavo dailiai ornamentuota lazda, pasikišama po pažastimi”, - pasakoja D. Banišauskaitė. Abi mokomojo vizito dalyvės į Lietuvą grįžo su išvadomis, kad abejose šalyse visų naudotų prietaisų ir įrankių dydžiai, formos, ornamentavimas, puošnumas gali skirtis, bet jų veikimo principas išlieka toks pats. „Pavyzdžiui, nuausti audiniai būdavo išskalbiami, po to lyginami. Medinis lygintuvas–kočėtuvas susidėjo iš dviejų dalių: pagalio, ant kurio užvyniojamas lyginamas audeklas, ir lentos, kuria lyginama. Lietuvoje ir Norvegijoje audeklo lyginimo įrankiai būdavo tokie patys, tik pastebėtas skirtumas, jog lyginimo lentos apačia Lietuvoje yra su grioveliais, o Norvegijoje – tiesi“, - patikslina M. Kajotienė.

Norvegų pažintinės viešnagės akimirkos Lietuvoje

Lietuviai nustebino svečius iš šiaurės

Norvegams Larsui Olavui Murenui ir Annei Kristin Moe iš muziejaus Norsk Folkemuseum atvykus ir įsikūrus Vilniuje, projekto partneriai kibo į darbus – aplankė Lietuvių liaudies kultūros centrą, kur turėjo galimybę išvysti tautinio kostiumo gamybos dirbtuves. Taip pat svečiai iš Norvegijos susitiko su projekto partneriais Krikštėnų kaime, kur jiems buvo pristatyta programa „Lino kelias“, ir parodyta ekspozicija Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.

Norvegų pažintinės viešnagės akimirkos Lietuvoje
Norvegų pažintinės viešnagės akimirkos Lietuvoje

„Rumšiškių liaudies buities muziejuje, kuris lengviausiai galėtų būti lyginamas su Norvegijos liaudies muziejumi, yra gerai saugomi ir pristatomi materialieji komponentai, greta atliktos išsamios lino apdirbimo nuo augalo iki audinio dokumentacijos skaidrėse“, - tikina svečiai iš Norvegijos. Anot jų, būtent Krikštėnų bendruomenės sklaidos programa yra svarbiausias gerosios praktikos pavyzdys, iš kurio jie pasisėmė įkvėpimo savo tolimesnėje veikloje. Krikštėnų bendruomenė - tai grupė savanorių, kurie vykdo veiklą miestelio bendruomenės namuose. Čia norvegai susipažino su jų edukacine programa ”Lino kelias”, kurios metu sudalyvavo visame lino apdirbimo procese, kuris vyksta po linų rovimo, mirkymo ir džiovinimo.

Norvegų pažintinės viešnagės akimirkos Lietuvoje
Norvegų pažintinės viešnagės akimirkos Lietuvoje
Norvegų pažintinės viešnagės akimirkos Lietuvoje
Norvegų pažintinės viešnagės akimirkos Lietuvoje
Norvegų pažintinės viešnagės akimirkos Lietuvoje

APIE PROJEKTĄ (Nr. EEE-LT07-KM-01-K-017)

  • Tikslas: Rekonstruoti, keistis ir skleisti tradicines tekstilės amato žinias Lietuvoje ir Norvegijoje.
  • Veikla: Norvegijos avių vilnos ir Lietuvos lino produkcijos tyrimas per mokslo ir fizikinių procesų prizmes ir inovatyvaus produkto – mobilios, gyvos, atviros, edukacinės parodos – sukūrimas. Projekto metu bus siekiama ištirti abiejų šalių tradicines priemones ir archajiškus praktinius gamybos metodus šioje srityje. Taip muziejų artefaktų tyrimas ir praktinės amatininkų žinios bus sujungtos pasitelkus istorinės rekonstrukcijos metodikas.
  • Laukiami rezultatai: Visas tiriamasis ir rekonstrukcinis procesas viešinamas tam skirtame tinklaraštyje 3 kalbomis (lietuvių, anglų, norvegų), inicijuojamos diskusijos interneto erdvėje, siekiant mokyti ar keistis idėjomis, žiniomis. Taip projekto produktas sukurs papildomą kokybišką alternatyvą menui, kultūrai bei žinioms perteikti ir kultūros turizmui plėtoti. Taip pat sukurs galimybę netradicinėje aplinkoje prisiliesti prie gyvosios istorijos, užtikrins domėjimąsi socialine, kultūrine, menine ir gamtine savo krašto aplinka.
  • Vertė: 132 467,73 Eur.