Parlamentarai apsispręs, kaip bus reguliuojamos pagalbinio apvaisinimo procedūros. Bus balsuojama dėl prezidentės veto Parlamento birželį priimtam įstatymui. 

Jį prezidentė vetavo, įstatymą sukritikavus pacientų organizacijoms, medikams, akademinei visuomenei. Pasak šalies vadovės, Seimo pasirinktas konservatyvus modelis itin pablogina nevaisingų porų padėtį.

Dalia Grybauskaitė sako, kad parlamentarų numatyti draudimai užkirstų kelią nevaisingoms poroms gauti šiuolaikinį gydymą, nors Seimo priimtą įstatymą remiantys mokslininkai teigia, kad kiaušialąsčių šaldymo technologija šiandien yra ypatingai ištobulintos ir vis labiau populiarėjančios visame pasaulyje dėl to, nes išvengiama žmogaus gyvybės naikinimo ir pasiekiami puikūs rezultatai.

Tačiau šalies vadovė siūlo atsisakyti dalies Seimo numatytų griežtų apribojimų – neriboti embrionų skaičiaus, leisti lytinių ląstelių donorystę ir embriono diagnostiką prieš perkeliant jį į moters gimdą, tačiau mokslininkai nerimauja, kad nei liberalaus įstatymo šalininkų įstatymo variante, nei Prezidentės pateiktose pataisose nėra užsiminta apie tai, kas bus daroma su pertekliniais embrionais.

„Išimties atvejais numatyti lytinių ląstelių donorystę, kai nėra kitų būdų padėti šeimai. Suteikti vaikui galimybę gimti sveikam ir išvengti sunkią negalią sukeliančios ligos. (...) Neriboti sukuriamų embrionų skaičiaus, sprendimą dėl pagalbinio apvaisinimo metodo priima pati nevaisinga pora, pasitarusi su specialistais. Perteklinių embrionų šaldymas ir vėlesnis jų panaudojimas turi vykti įstatymu numatyta tvarka“, – prezidentės siūlymus pristatė D. Grybauskaitės patarėja Lina Antanavičienė.

Konservatyvaus įstatymo projekto šalininkai prezidentės siūlymams nepritaria.

Priėmus įstatymą, nevaisingos poros sulauktų valstybės paramos, bet procedūroms būtų taikomi įstatyme įvesti ribojimai: pagalbinis apvaisinimas būtų leidžiamas tik nevaisingoms poroms, draudžiama lytinė ląstelių donorystė, embrionų negalima šaldyti, o sukurti tik tiek, kiek vienu metu būtų perkeliama į moters gimdą, tačiau ne daugiau nei 3. Tokiam įstatymui birželio 28 dieną pritarė Seimas.

Būtent embrionų šaldymas ir kėlė didžiausias aistras Seime birželį priiminėjant įstatymą. Pasak prezidentės patarėjos, vienintelė Malta draudžia šaldyti embrionus, kitose šalyse tai pripažįstama, kaip efektyviausiais ir tinkamiausias būdas gydyti nevaisingumą, tačiau priimto Pagalbinio apvaisinimo įstatymo šalininkai taip pat kelia klausimą, kodėl taip aršiai siekiama kurti perteklinius embrionus ir juos šaldyti, o perteklinius sunaikinti, kai yra akivaizdu, kad jų kūrimas nėra reikalingas, kai galima šaldyti kiaušialąstes.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Histologijos ir embrionologijos katedros lektorė Jolita Palubinskienė tikino, kad Seimo priimtas, tačiau, deja, Prezidentės vetuotas įstatymas, subalansuoja nevaisingos poros interesus turėti vaiką ir kartu – embriono apsaugą.

Kaip teigia J. Palubinskienė, būtent dėl šios etinės dilemos visame pasaulyje buvo stengiamasi rasti išeitį ir atsakymą į klausimą – ką daryti, kad nebūtų perteklinių embrionų ir nereikėtų jų naikinti?

„1986 m. buvo paskelbta apie pirmą naujagimę, kuri gimė iš apvaisintos ir užšaldytos kiaušialąstės. Per vėlesnius du dešimtmečius, vaikų, gimusių iš užšaldytos ir apvaisintos kiaušialąstės apvaisinimo, skaičius ėmė didėti geometrine progresija. Vitrifikacija – kiaušialąsčių užsaldymas greituoju būdu, jų atšildymas ir naudojimas apvaisinimui – embrionų kokybės nepablogina.“

Sveikatos apsaugos ministras ir veto prašanti akademinė bendruomenė teigia, kad taikant priimtą įstatymą, bus kankinamos moterys, nes reikės papildomų chirurginių intervencijų ir hormoninės stimuliacijos.

„Tai netiesa, – sako doc. Dr. A. Širinskienė. – Tiek embrionų šaldymo, tiek ir kiaušialąsčių šaldymo atveju, papildomų stimuliacijų ir intervencijų nereikės – bus naudojama tai, kas yra užšaldyta.“

Birželio 28 dieną Seimo priimtą Pagalbinio apvaisinimo įstatymą remia virš 100 nevyriausybinių organizacijų. 2002 metais prezidentui Valdui Adamkui buvo įteikta peticija, kurią buvo pasirašę 80 tūkst. žmonių, pasisakančių būtent už tokį Pagalbinio apvaisinimo reguliavimo modelį, koks įsigaliotų priėmus vakar Prezidentės vetuotą įstatymą.

Lietuvoje yra apie 50 tūkstančių nevaisingų šeimų.