Grafinio dizaino katedra, bendradarbiaudama su prestižine Kinijos Centrine meno ir dizaino akademija CAFA, organizuoja dviejų savaičių tarptautinę pilotinę praktiką ir kūrybines dirbtuves EAST-WEST Nidoje, kurioms vadovaus 2 dėstytojai iš Lietuvos ir 2 iš Kinijos.

Praktikos tema EAST-WEST" arba Ryt-Vakar" (trumpinys iš lietuvių kalbos – Rytai-Vakarai) gali būti suvokiamas dviem aspektais: pirmuoju – keliamas klausimas, kiek Rytams svarbi Vakarų kultūra (geografinis-kultūrinis aspektas) ir atvirkščiai; ir antruoju – kas rytuose ir vakaruose laikoma rytdiena, nauja, o kas yra sena.

Kūrybinėms dirbtuvėms vadovaus vienas žymiausių Kinijos grafikos dizainerių prof. Xiao Yong, su studentais dirbs prof. Liu Zxao, Grafinio dizaino katedros vedėja prof. Aušra Lisauskienė ir doc. Robertas Jucaitis. Siekiant paminėti Konfucijaus instituto dieną, rugsėjo 27 d. Klaipėdoje studentams bus surengtos kūrybinės dirbtuvės, kurias organizuoja Vilniaus universiteto Konfucijaus institutas – pirmasis ir didžiausias kinų kalbos ir kultūros centras Lietuvoje.

Tarptautinės studentų pilotinės praktikos, vyksiančios rugsėjo 26–spalio 7 d., Nidos meno kolonijoje metu dviejų skirtingų kultūrų, Kinijos ir Lietuvos, atstovai, vadovaujami dėstytojų ekspertų, kurs šiuolaikinius multilingvistinius komunikacinius ženklus, galinčius integruotis į lokalią aplinką.

Su pagrindiniais baltiškais/kuršiškais ženklais, atstovaujančiais vakarietiškajai kultūrai ir kurie buvo naudojami dabartinėje Lietuvos teritorijoje, supažindins prof. Aušra Lisauskienė, Lietuvos tūkstantmečio parodos Baltų menas”(2009) dizainerė. Su Rytų kultūros ašimi  kinų hieroglifais supažindins prof. Xiao Jong, kurio komanda kūrė medalius Pekino olimpinėms žaidynėms (2009). Pasiremdami šia metodika ir praktika, dirbdami kartu grupėse, studentai atliks tyrimus ir jų pagrindu sukurs koncepcinius-universalius komunikacinius ženklus ir numatys jų galimos integracijos į Kuršių neriją strategijas.

Komparatyvistinius kultūros tyrimus Lietuvoje plėtojantis mokslininkas dr. A. Andrijauskas teigia, kad civilizacijos problemas tyrinėjusi klasikinė Vakarų kultūros filosofija rėmėsi tiesinės evoliucinės civilizacijos istorijos vizija. Tobuliausiu civilizacijos raidos modeliu ir siekiamybe kitiems civilizaciniams pasauliams ilgai buvo laikoma Vakarų Europos civilizacija ir jos raidos kelias.

Tačiau pokario Japonijos ir pastarųjų dešimtmečių kinų civilizacijos raida susilpnino vieno civilizacijos raidos kelio teoriją. Įvairių šalių mokslininkai, besigilinantys į didžiųjų neeuropinių civilizacijų istoriją, joje ieško dabartinės šių civilizacijų dinamikos ištakų ir, ko gero, perspektyvų. Tad ne veltui į studentų praktikos tyrimų lauką patenka ne tik Rytų, bet ir Vakarų kultūra, jos baltiškoji/kuršiškoji praeitis, kurioje savo ištakų ieško Lietuva. Tūkstantmečius išlaikyta indoeuropiečių kalbų Baltų šeimos grupė yra nuoroda į kultūros tęstinumą.