Namas, kuriame veikė fotografo Mendelio Berkovičiaus atelje. Nuotraukos autorė Jolanta Klietkutė

Vartydami išlikusias tarpukario Plungės gyventojų nuotraukas nejučia atkreipiame dėmesį, kad daugumą jų padarė fotografas M. Berkovičius. Senųjų plungiškių paklausus, atsakys, kad jis buvo garsus ano meto Plungės fotografas, nuves ir parodys namą, kuriame buvo ateljė. Deja, tuo žinios ir pasibaigia... visi žinojo, kad buvo toks fotografas – bet nieko daugiau.

M. Berkovičiaus , vieno garsiausių tarpukario Plungės fotografų biografija iki šiol nebuvo tyrinėta.. Knygoje „Lietuvos fotografijos istorija“ V. Juodakis pateikia tik vieną sakinį: „Plungėje buvo fotografas M. Berkovičius (1905-1932 m.)“. Tačiau peržvelgus muziejuose bei kolekcininkų archyvuose išlikusias M. Berkovičiaus nuotraukas matome, kad jis fotografavo nuo 1903 m. iki ~1939 m.

Net fotografo vardas spaudoje buvo nežinomas, užrašoma tik pirmoji raidė „M“, kuri buvo nuotraukų nugarėlėse esančiame fotografo spaude.

Bete Berkovičienė su savo vaikais, Plungė, 1928 m. vasario 13 d. J. Bunkos fondo nuotrauka

2013 m. išleistoje knygoje „Jakovas Bunka“ minima, kad Plungėje buvo „...du fotografai (vienas jų plačiai Žemaitijoje žinomas Mendelis Berkovičius)“. Vardas „Mendelis“ minimas ir Peterburgo archyvo dokumentuose. Tačiau vietiniai tarpukario plungiškiai nesivargino ir fotografą vadino paprasčiau – Michaeliu. Mendelis ir Michaelis yra skirtingi vardai, tad jeigu plungiškiai vadino fotografą Michaeliu, greičiausiai jo tikras vardas buvo Movša arba jis turėjo dvigubą vardą Movša-Mendelis.

Movša-Mendelis Berkovičius gimė 1880 ar 1881 m. lapkričio mėn. Liucino m., buv. Vitebsko gubernija (dabar Ludza, Latvija), priklausė Paberžės žydų bendruomenei. Kauno apskrities archyve saugomi Plungės pašto taupomojo banko indėlininkų sąrašai, kuriuose 1908 ir 1912 m. minimas fotografas Berkovič Movsha, Peisacho sūnus.

Mendelio Berkovičiaus nuotrauka iš J. Klietkutės kolekcijos

Kada ir iš ko mokėsi fotografijos bei kokiomis aplinkybėmis pateko į Plungę liko istorijos paslaptimi.

Peterburgo Rusijos valstybės istorijos archyve dokumentuose rastas įrašas, kad 1903 m. spalio 21 d. fotografas M. Berkovičius iš gubernatoriaus gavo leidimą Plungėje įkurti meno fotografijos ateljė. Taigi, fotografo karjera Plungėje istoriškai fiksuojama nuo 1903 metų, nors pradėti dirbti jis galėjo ir kiek anksčiau, gavęs vietos policijos viršininko leidimą.

Fotoateljė įkūrė ir pats apsigyveno Plungės centre, turtingų žydų apgyvendintoje Vytauto gatvėje, mediniame name (dab. Vytauto g. 6a). Per visus karus namas išliko ir net šiomis dienomis yra dažytas panašia į anksčiau buvusią – tamsiai vyšnine, spalva.

Mendelio Berkovičiaus nuotrauka iš J. Klietkutės kolekcijos

M. Berkovičius tikriausiai mokėsi pas savo amato profesionalus, nes net ir šiandien stebina jo fotografijų kokybė – jų tarsi nepalietė laiko tėkmė, išliko detalumas, kontrastai, pustoniai, žvilgsnį prikaustančios nuotaikos...

Tikriausiai nuo pat įsikūrimo fotografas ėmė ir mokinius–pagalbininkus, nes ~1906-1907 m. pas jį fotografijos paslapčių jau mokėsi pakutuvėniškis Ignas Stropus, vėliau tapęs garsiu Kretingos bei Palangos fotografu.

Fotografuotis pas M. Berkovičių ateidavo žinomi to meto žydų bendruomenės veikėjai, verslininkai, amatininkai, šventikai... Išlikęs Plungės burmistro Dovydo Borecho Goldvaserio portretas, įamžinta Plungėje buvusi žydų futbolo komanda „Makabi“...

Mirjam Cimerman, Beta Berkovičienė, neatpažinta moteris. Plungė 1925 m. J Bunkos fondo nuotrauka

Kad fotografas buvo savo srities profesionalas rodo ir tai, kad jo ateljė lankėsi ne tik žydai, bet ir kiti miestelio gyventojai bei svečiai, pav. vos įkūrus ateljė fotografavosi kunigas Petras Rusteika, o tarpukariu fotografuotis ateidavo visi be išimties: išlikę nemažai 6-ojo pėstininkų Pilėnų Kunigaikščio Margio pulko karių nuotraukų (paskirų ir grupinių), Antano Turskio (pirmojo mokyklų inspektoriaus Plungėje), Juozo Kučinsko (pirmojo Lietuvoje įsteigusio linų verpimo įmonę), Simo Norvainio (eigulio) portretai, įamžinta Plungės dvaro siuvėjo sūnaus Vitoldo Daumanto šeima ir t.t.

Fotografas dirbo ne tik savo ateljė, kviečiamas eidavo fotografuoti renginių, švenčių, miestelio įvykių, pav.: M. Oginskio dvaro tarnautojų grupinis portretas parke, Plungės bažnyčios choras, naujos bažnyčios statybininkai, švenčių patarnautojos šalia klebonijos Plungės bažnyčios šventinimo proga ir daug kitų.

Mūrinės bažnyčios statyba. Nuotrauka iš ŽDM F 210

Iki I pas. karo nuotraukas paklijuodavo ant įvairaus dydžio fotografinių kortelių, nugarėlėje įspausdavo violetinės spalvos ovalo formos antspaudą, kuriame rusų kalba buvo įrašyta: „ФОТОГРАФИЯ / М. БЕРКОВИЧА / Плунгяны. Ков. губ.“ (Fotografija / M. Berkovičiaus / Plungė. Kauno gubernija). Tarpukariu nuotraukas spausdino ant fotografinio popieriaus, kurio kita pusė pritaikyta užrašyti adresui bei laiško tekstui. Tuo metu nuotraukas ženklino vienu iš dviejų violetinių spaudų: 1) kaligrafiniu šriftu „Foto / M. Berkovičius / Plungė“, 2) vientisa eilute spausdintinėmis raidėmis „M. Berkovic Plunge.“.

1913 m. sausio 1 d. Plungėje susituokė Berkovič Movša, Peisacho sūnus 34 m. amžiaus ir Garb Basia, Movšos duktė 27 m. amžiaus. Berkovičių šeima kilusi iš Paberžės, Garbų šeima – iš Plungės. Šį faktą liudija Plungės žydų bendruomenės dokumentai.

Mendelis-Movša Berkovičius su žmona augino du sūnus Polį (Pesachą-Mordechają, g. 1916 m.) ir jaunėlį Hiršą.

Bažnyčios šventinimo proga – švenčių patarnautojos šalia klebonijos. Nuotrauka iš ŽDM F 283.

Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo archyve yra išsaugotas 1929 m. fotografo ir jo žmonos vardu rašytas kvietimas į sūnaus Pesacho-Mordechajo bar-micvą (religinę pilnametystę).

Deja, daugiau apie fotografo šeimą galime sužinoti tik iš Kaušėnuose nužudytų Plungės žydų sąrašo: 81. Berkovičienė, 82. Berkovičienė Basė, 83. Berkovičius Hiršas, 84. Berkovičius Mendelis, 85. Berkovičius Mošė, 86. Berkovičius Polis.

M. Oginskio parke, Plungėje. Nuotrauka iš ŽDM F 333

1941 m. liepos 15 d. M. Berkovičius kartu su kitais šeimos nariais bei kitais miesto žydais buvo beveik dviem savaitėm uždarytas į sinagogą be maisto ir vandens. Baltaraiščiai žydams įsakė kieme iškasti duobę, į kurią sumetė sinagogoje buvusias šventas knygas, šventraščius, dokumentus ir padegė, o kad geriau sudegtų, prie duobės pastatė fotografą M. Berkovičių ir liepė maišyti, stumdami prie ugnies kuo arčiau, visaip iš jo tyčiojosi. Paskui tos duobės ugnyje sudegino ir jį patį. Kiti 1800 žydų bei fotografo šeimos nariai buvo išvaryti į Kaušėnų miškelį ir ten nužudyti...

Taip išnyko visa Plungės žydų bendruomenė, taip dingo visos žinios apie garsų to meto fotografą Mendelį-Movšą Berkovičių...

Apie įdomų prieškario gyvenimą byloja tik išlikusios nuotraukos...

Isaakas Civje. J. Bunkos fondo nuotrauka
Plungės bažnyčios choras. Nuotrauka iš ŽDM F 332
Šaulė su uniforma. Nuotrauka iš ŽDM F 291
Eigulys Norvainis. Nuotrauka iš ŽDM F 245
Plungės bažnyčios statyba. Nuotrauka iš ŽDM F 216
Kunigas Petras Rusteika su seserimi. Žemaičių vyskupystės muziejaus archyvas.
Juozas Stuopelis 6-ojo pėstininkų Pilėnų kunigaikščio Margio pulko puskarininkis. Nuotrauka iš KM IF 4324.
Mendelio Berkovičiaus nuotrauka iš J. Klietkutės kolekcijos