E. Uspenskij. Dėdė Fiodoras eina į mokyklą/ vertė D. Saukaitytė. – Vilnius: Nieko rimto, 2016. 80 p.

Man šis filmukas vaikystėje buvo vienas mėgstamiausių, tačiau bent jau aš tuo metu tikrai nežinojau, jog yra daugiau istorijų, tik jos išleistos knygomis, todėl labai smagu, kad leidykla tęsia Rūgpienių kaimo istorijas lietuviškai ir pristato jau ketvirtąją knygą apie šauniąją trijulę – dėdę Fiodorą (galbūt ir jūs nežinote, kodėl mažą vaiką vadina dėde? Perskaitykite, ir sužinosite), katiną Matroskiną ir šunį Šariką.

Jeigu ir jūs seniai lankėtės Rūgpienių kaime, tai nenustebkite ankstų rytą neradę dėdės Fiodoro namuose. Ir laiškų teks palaukti iki vidurdienio. Taip taip, dėdė Fiodoras dabar kasryt eina į mokyklą, o kartu su juo – ir paštininkas Pečkinas. Juk niekad nevėlu pradėti mokytis iš naujo! Paštininkas atjaunėjo, išgražėjo ir, nepatikėsit, panašu, kad įsimylėjo! Kasdien laukia atvykstant paslaptingos viešnios iš interneto. Atvažiuosite, savo akimis nepatikėsite: Šarikas skaičiuoti mokosi, Matroskinas mokslinėse konferencijose spurgas valgo... Žodžiu, pas čia – vienos permainos! Tik internetu daržų ravėti dar neišmokome.

Manau, vaikams bus juokinga paskaityti, kad kažkada kažkas nežinojo, kas yra kompiuteris ir internetas ir kaip visa tai buvo patirta Rūgpienių kaime.