Gendrutis Morkūnas. Traškančios žvaigždės: apsakymai. – Vilnius: VšĮ Aštuntoji diena, 2015. 48 psl.: ilsiutr. Dailininkas Marius Zavadskis

Spalio 10 d. prasidėjo akcija „Metų knygos rinkimai“. Geriausių knygų vaikams penketuke – ir leidyklos „Aštuntoji diena“ išleista Gendručio Morkūno dviejų apsakymų knyga „Traškančios žvaigždės“.

Gendrutis Morkūnas gimė 1960 m. rugpjūčio 4 d. netoli Vabalninko (Biržų raj.). Mokėsi Stumbriškio pradinėje, o vėliau – Vabalninko vidurinėje mokykloje. Baigęs vidurinę įstojo į Vilniaus universitetą ir tapo mokslininku fiziku – garsiu radioekologijos ir radiacinės saugos specialistu, kuris... visai netikėtai dar tapo ir vienu žymiausių vaikų bei paauglių rašytojų ir eseistu. Tiesa, pats Gendrutis ne kartą yra minėjęs, kad vaikams rašyti kur kas sudėtingiau nei parengti mokslinę publikaciją apie radiacinę saugą.

5 knygos vaikams bei paaugliams ir 2 saugusiems – toks yra Gendručio Morkūno palikimas skaitytojams.

Ir šie du apsakymai – „Traškančios žvaigždės“ ir „Gydomųjų žuvų blizgė“, tik dabar sugulantys į knygą. Kaip įžangą į kurią siūlome Gendručio požiūrį į vaikus ir visus skaitančiuosius perteikiantį pasisakymą gavus 2007 m. Geriausios vaikų ir paauglių knygos premiją – „Skaitantys vaikai išgelbės Grenlandijos ledynus“. Neabejoju, kad būtent per šį tekstą labai daug skaitytojų atrado G. Morkūną kaip išmintingą, subtilia ir šelmiška ironija pasižymintį rašytoją, kurio kūryba nėra skirta pramogai, linksmybei. Ji kitokia – gili, atvira, taikanti į širdį, kvepianti paslaptimi ir stebuklu, atverianti kad ir labai mažytės, bet nepaprastas duris į kiekvieno mūsų vidinį pasaulį.

Apsakymas „Traškančios žvaigždės“ parašytas 2009 metų pabaigoje. Kaip prisimena rašytojo žmona Regina Morkūnienė, „Gendrutis jį pirmąkart parodė ligoninėje. Gruodžio mėnesį. Tekstas rašytas specialiai penktajam Naminaros tarptautiniam vaikų knygų festivaliui. Jis įtrauktas į šio festivalio leidinį anglų kalba „Peace story“ (2010). Lietuvių kalba spausdintas tik „Rubinaityje“ (2011, Nr.4). Apsakymas yra apie karą ir taikos kainą, apie vaikų svajones ir nuobodulio kamuojamus suaugusiuosius, apie vieną mažą berniuką, norėjusį pamatyti traškančias žvaigždes. Apie labai mažą ribą „tarp“: ar vieno mažo berniuko noras gali sugriauti valstybę, pasaulį? O gal kaip tik – juos pakeisti ir atkreipti dėmesį į pačius mažiausius?..

„Gydomųjų žuvų blizgę“ rašytojo žmona Regina Morkūnienė aptiko kompiuterio archyvuose jau po Gendručio mirties. Vėliau iš literatūrologo Kęstučio Urbos sužinojo, kad jis buvo rašytas tarptautiniam konkursui, kuris galiausiai neįvyko, nes negavo lėšų. Regina mano, kad apsakymas galėjo būti parašytas tarp 2007 m. lapkričio – 2008 m. vasario mėnesių. Pirmą kartą tekstas buvo publikuotas „Rubinaityje“ 2010 m., minint autoriaus penkiasdešimtmetį.

„Gydomųjų žuvų blizgė“ pasakoja apie berniuką, kuris susirgęs atsiduria ligoninėje ir čia susipažįsta su kitu berniuku („nemėgstu vaikų vadinti berniukais. Tačiau šis prašyte prašosi taip vadinamas. Liesas, išbalęs, permatomas. Ir keistas.“). Dviejų sergančių vaikų dialoguose veriasi ne tik ligoninės kasdienybė, bet ir stebuklai – atsiranda pasakojimas apie gydomųjų žvaigždžių blizgę, gelbėjančią žmonių gyvybes, intarpai apie atomų pasaulį, taupūs, bet taiklūs pastebėjimai apie tai, kai mes būname, kaip gyvename. Tai pasakojimas apie kitokius vaikus. Kad juos pastebėtum, turi gerokai pasidairyti, tačiau būtent tokiems ir yra skirta Gendručio kūryba.

Mūsų literatūrinėje padangėje sušvitęs žiburys užgeso, rodos, tik pradėjęs skleistis – 2010 m. išvakarėse rašytojas baigė žemiškąją kelionę. Tačiau, pažvelkit, – tas žiburys vis dar šviečia ir kreipiasi į mus. Čia staiga imu ir prisimenu žvaigždes. Tas, kurias matome naktį pakėlę galvas į dangų. Tas, kurios mirga, lyg tvyksteli, virpa, keičia ryškumą, raibuliuoja. Tas, kurios jau seniai užgesusios, bet jų šviesa tik dabar mus pasiekia, todėl mes jas vis dar matome – tiksliau, jų skleidžiamą šviesą. Kaip ir Gendručio, kurio žemiškasis gyvenimas užgeso, tačiau iš kūrybos sklindanti šviesa ir jėga mus vis dar pasiekia. Kiekvieną iš mūsų. Gebantį atsitraukti nuo kasdienybės. Ir pakelti galvą. Atverti širdį. Įsiklausyti į gyvenimą, kurį gyvename kasdien, ir vieną kartą.

Knygą įsigyti galite Bernardinai.lt elektroniniame knygynėlyje.