Evgenios Levin nuotrauka

Rinkimams artėjant, viešumoje gausu įvairių apžvalgų ir analizių, turinčių padėti rinkėjui išsirinkti, už ką balsuoti. Šįkart pabandykime artimiau pažvelgti į temą, kuri kone labiausiai audrino visuomenės emocijas pastaraisiais metais – tai alkoholio vartojimas. Deja, intensyvūs, bet trumpi visuomenės dėmesio šiam klausimui šuoliai nepakeitė viešosios politikos. Šulinius pakeitė šaukšteliai, o šiuos – šunys, buvo mėtomasi nuo vieno skandalo prie kito; žinoma, giluminės alkoholio vartojimo problemos Lietuvoje tai neišsisprendė. Greičiau atvirkščiai.

Ignas Rubikas

Su alkoholio vartojimu susijusi šokiruojanti statistika ir sukrečiantys įvykiai nepaveikė Seimo, kurio veikla šioje srityje – kaip reta nuosekli ir planinga. Adekvačios alkoholio kontrolės kaip nebuvo, taip vis dar nėra ir greičiausiai nebus, lobistams durys liks atviros, o visuomenė ir toliau bus maitinama priešrinkiminio susirūpinimo išraiškomis ir pažadais, kurie netukus bus užmiršti. Vis dėlto rinkimai – galimybė šį tą pakeisti, tačiau, norint suprasti situaciją ir skirtingų partijų pozicijas „alkoholio kare“, verta apžvelgti šios nesibaigiančios kovos lauką.

Dabartinės parlamentinės partijos ypač išsiskaidžiusios šiuo klausimu. Vienoje pusėje – konservatorių partija, principingiausiai palaikanti alkoholio kontrolės ir reklamos ribojimo politiką; kitoje pusėje – Liberalų sąjūdis, laisvosios alkoholio ekonomikos Lietuvoje vėliavnešys, su karštu entuziazmu prieštaraujantis visiems apribojimams. Dvi kitos partijos, labiau palaikančios „lai liejasi laisvai“ požiūrį, nei nepalaikančios – tai Darbo partija bei Lietuvos socialdemokratų partija, o LLRA bei partija „Tvarka ir teisingumas“ įprastai labiau palaiko alkoholio kontrolės ir ribojimo iniciatyvas. [1]

Vis dėlto unikaliausi šioje dėlionėje yra liberalai. Pilni paradoksų ir stebinantys (kaip visada). Atrodytų, žmogaus teisių klausimais tai – viena aktyviausiai Seime veikiančių partijų; atrodytų, liberalams tikrai rūpi žmonių gerovė, teisingumas (net jei ideologiniai skirtumai kartais nuveda prie radikaliai priešingų prielaidų, kaip tą gerovę pasiekti, nei, pavyzdžiui, konservatorių). Tačiau yra turbūt vienintelė sritis valstybės gyvenime, kuri taip akivaizdžiai sukelia didžiulį kentėjimą žmonėms ir kuri jau yra anapus ideologinių debatų – ir vis tiek liberalai sugeba daryti viską, kad tik ta problema nebūtų sprendžiama ir dar tik augtų.

Pagal Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės komisijos (NTAKK) sudarytą reitingą, liberalai net dukart atsilieka nuo artimiausios partijos pagal balsavimus už alkoholio kontrolę ir jo pasekmių užkardymą. Panagrinėjus jų veiklą Seime, pasidaro akivaizdu, kad jie – aršūs laisvės vartoti alkoholį kada nori, kiek nori ir kam nori gynėjai. Nesvarbu, kad tai guldo didelę dalį visuomenės į socialinio gyvenimo dugną ir net nekvepia tikrąja žmogaus laisve, kuri ir turėtų būti liberalų idealas. Ilgamečiu ir nuosekliu darbu plėtojant alkoholio vartojimą ir prieinamumą Lietuvoje Liberalų sąjūdis įrodė, kad šiuo aspektu partijos demonstruojamas socialinis jautrumas yra selektyvus.

Liberalai pristato save kaip patriotišką ir visuomenišką partiją, atsakingai atliekančią savo pareigą valstybei. Deja, šis pareigingumas atsiskleidžia labiausiai, kai reikia atidėti draudimą prekiauti alkoholiu degalinėse arba sutrukdyti padidinti akcizą alkoholiui. Na ir kas, kad Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), autoritetingiausia tarptautinė institucija šioje srityje, jau seniai yra nustačiusi moksliškai pagrįstus efektyviausius būdus sumažinti alkoholio vartojimą, tarp kurių – akcizų didinimas, reklamos ir alkoholio prieinamumo ribojimas, ir kita. Deja, mes elgiamės priešingai. Nes juk – Laisvė.

Liberalai taip pat moka susitelkti svarbiomis valstybei ir partijai akimirkomis – ypač, kai reikia užkirsti kelią alkoholio reklamos ir prieinamumo ribojimams arba priemonėms, sumažinančioms galimybes nepilnamečiams įsigyti svaigalų. Nors nepilnamečiai ir yra pagrindiniai alkoholio reklamų ir prekybininkų taikiniai – pabandžius alkoholio iki 14 metų, šešis kartus išauga tikimybė vėliau išsivystyti priklausomybei ir tapti ištikimu vartotoju. Tai didina riziką, kad „sėkmingai“ iš vidutiniokų pakilę į pirmąją vietą pagal alkoholio suvartojimą žmogui tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių, galime čia užsilikti labai ilgam.

Dar vienas metodas nieko nedaryti pačiam ir neleisti to daryti kitiems – supainioti aplinkinius, siūlant spręsti „tikrąsias“ Lietuvos problemas: vietoj nepilnamečių alkoholio vartojimo prevencijos imtis psichotropinių medžiagų ribojimo (A. Mazuronis, 2016 03 24); vietoj nulio promilių už vairo principo koncentruotis į ypač girtus vairuojančius asmenis (R. Šimašius, 2014 04 22) arba alkoholio vartojimo problemą spręsti kuriant darbo vietas (V. Jurgutis, 2016 10 04). Tokie siūlymai puikiai atlieka savo paskirtį, suteikdami pretekstą užvesti nesibaigiančią diskusiją dėl „geriausių priemonių bendram tikslui pasiekti“, arba susiedami alkoholio problemos sprendimą su tolimais tikslais kaip nedarbo mažėjimas, ir metų metais vilkindami efektyvios alkoholio kontrolės įgyvendinimą.

Galiausiai liberalai bando rodyti nuoširdų rūpinimąsi žmonių laisve, laime bei gerove, tačiau neretai užmiršta, kad laimė ne visada tolygi laisvam vartojimui. Tikra tiesa, kad vienas iš žmogaus gerovės aspektų – tai galimybė rinktis, ką pirkti ir vartoti. Dėl to politikų debatuose taip dažnai figūruoja stipri ekonomika, kuri suteikia laisvę nuo skurdo, galimybę įsigyti deramą būstą, maisto, rūbų, kitų dalykų. Tačiau yra ir kiti, kartais net svarbesni dalykai, lemiantys žmogaus laimę: tai laiko patikrinti „objektyvūs“ kriterijai, kaip sveikata, artimi socialiniai ryšiai, prasminga veikla, žmogiškas orumas. Jų praktiškai universali svarba pagrįsta moksliniais tyrimais [2], ir juos beveik visada praranda žmonės, įklimpę į priklausomybę nuo alkoholio. Laisvė neribotai vartoti alkoholį atrodo abejotinai, kai, aplinkybėms susiklosčius, tai baigiasi sužalotais šeimos narių gyvenimais, išsiskyrimais, atleidimu iš darbo ir namų praradimu, avarijomis Lietuvos keliuose, sugadinta sveikata ar net mirtimis nuo alkoholio sukeltų ligų ir daugybe kitų tragedijų, prie kurių jau seniai pripratome.

Visos partijos puikiai žino statistiką, susijusią su alkoholio vartojimu Lietuvoje, ir kur link veda jų sprendimai balsuojant dėl atitinkamų įstatymų, nes yra informuoti apie įvairių kontrolės priemonių poveikį ir efektyvumą. Šios statistikos apžvalgą galima pasiskaityti NTAKK puslapyje: „Per dešimtmetį vaikų apsinuodijimų alkoholiu skaičių sugebėjome padidinti 17 kartų, dvigubai išaugo moterų alkoholio vartojimas. (...) Vien tik tiesioginiai su alkoholio vartojimu susiję valstybės nuostoliai sudaro apie 215 milijonų eurų per metus (...) Alkoholio vartojimas yra susijęs su didžiąja dalimi savižudybių ir vaikų globos namuose paliktų vaikų, didele dalimi smurtinių nusikaltimų, nužudymų ir išžaginimų. Paskelbtame naujausiame mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrime 15 metų Lietuvos vaikai yra trečioje vietoje tarp beveik 40 šalių pagal buvusių girtumų paplitimą.“

Deja, Lietuvos politinių partijų, o labiausiai liberalų, tai neįtikina. Pastariesiems vertingesni atrodo laisvos rinkos idealai ir karštligiška kova su bet kokiais „išoriniais suvaržymais“, kad ir kas tai būtų. Nesvarbu, kad tam tikromis aplinkybėmis „suvaržymai“ suteikia taip reikalingą struktūrą ir tvarką gyvenime, be kurios žmogus praranda pagrindą po kojų ir yra paliekamas pats vienas kovoti su savo vidiniais impulsais ir priklausomybėmis, kuriems, prisipažink, net ir tu, išsilavinęs skaitytojau, ne visada sugebi atsispirti.

[1] Seimo balsavimais pagrįstą partijų pozicijų apibendrinimą galite rasti NTAKK analizėje bei manoSeimas.lt politinių pažiūrų teste.

[2] Diener, E., & Biswas-Diener, R. (2011). Happiness: Unlocking the mysteries of psychological wealth. John Wiley & Sons.

[3] Veido 2011 m. duomenimis ir manoSeimas.lt lobistų duomenimis.

Teksto autorius yra socialinės politikos magistro studentas Londono ekonomikos mokykloje