B. Peers. Viljamas Ventonas. Luridijaus vagis/ vertė J. Nepaitė. – Vilnius: Baltos lankos, 2016. 240 p.

Ši knyga 2016 m. buvo pripažinta geriausia vaikų knyga Norvegijoje. Jau pati knygos pradžia itin paslaptinga: Viljamo šeima turėjo „pradingti nuo žemės paviršiaus“ ir tapti nematoma, todėl apsigyvena Norvegijoje, pasivadina kita pavarde ir bando gyventi įprastą gyvenimą, ir visa tai kažkaip susiję su prieš 8 metus dingusiu seneliu. Tačiau kažin ar tai įmanoma, nes Viljamas iš savo dingusio senelio paveldėjo gebėjimą... šifruoti kodus. Ir šį savo talentą, kad ir labai prašytas tėvų to nedemonstruoti, jis ima ir netikėtai atskleidžia visam pasauliui vienoje parodoje iššifruodamas „Neįmanomą“ (tai toks kodas, kurio niekas jau daug laiko nesugeba iššifruoti), tai nulemia visą tolesnių įvykių grandinę: namų sprogimą, Viljamo atskyrimą nuo tėvų ir patekimą į slaptą institutą, kuris tyrinėja... dirbtinį intelektą ir bando atrasti paslaptingąjį luridijaus metalą.

Knyga fantastinė, tačiau parašyta labai įtaigiai ir įdomiai, pasakojimas įtraukiantis, daug netikėtų posūkių. Tikrai gera knyga kaip fantastinė (o fantastikos, turiu prisipažinti, nemėgstu).