Kampanijos Mosului išvaduoti fone iš „Islamo valstybės“ sekso vergovės pabėgusių jazidžių aktyvisčių Nadios Murad ir Lamiyos Aji Bashar apdovanojimas Sacharovo premija, aukščiausiu ES žmogaus teisių apdovanojimu, pasauliui trumpam priminė apie prieš šią religiją ir jos pasekėjus nukreiptus „Islamo valstybės“ veiksmus Sirijoje ir Irake, kuriuos Jungtinės Tautos įvertino kaip genocidą. Nors daug kalbama apie pagalbą nukentėjusiems nuo „Islamo valstybės“, jazidai tebėra atstovai religijos, apie kurią žinoma vis dar mažai, ir retas lietuvis su jais yra susidūręs tiesiogiai.

Turkija buvo viena pirmųjų valstybių, pajutusi „Islamo valstybės“ bei karo Sirijoje pastūmėtą pabėgėlių bangą. Tai matė kiekvienas, buvęs Turkijoje 2013–2014 m., kai įvairių miestų parkai, geležinkelio ir autobusų stotys buvo pilnos laikinai apsistojusiųjų. 2014 m. rugpjūtį „Islamo valstybei“ užėmus dalį Sindžaro, prasidėjo jazidų žudynės, ir dalis jų liko įkalinti ant Sindžaro kalno, daliai pasisekė labiau, ir jie sugebėjo pabėgti į Turkiją.

Apie įdomų nutikimą Dijarbakire 2014 m. rugpjūtį papasakojo Abdulmenavas, su kuriuo prieš pusantrų metų Ankaroje įsikalbėjome apie regiono kultūras. Kai jis buvo Dijarbakiro mieste, kasdien Šumero parke sutikdavo pabėgėlių, kurių daugelis kalbėjo jo gimtąja kurdų kalba. Taip pat dažnai matydavo juos atsisukus į saulę kažką kalbant. Ir viena ypatybė – visi buvo su mediniais karoliais, kurių niekuomet nenusiimdavo. Norėdamas susipažinti bei padėti vaikams prasiblaškyti, su draugais pradėjo rengti vaidinimus ir žaidimus. Kartą vakare sugalvojo surengti filmų peržiūrą, tačiau niekas neatėjo. Nesupratusiam, kas nutiko, Abdulmenavui vaikai kitą dieną paaiškino, kad jie tiki, jog po saulės nusileidimo negalima linksmintis, vakarais jie susėda šeimoje, pasikalba ir atsigula, o keliasi su aušra, todėl niekas ir neatėjo. Tikima, kad su tamsa žmogus nesusidraugaus, o moterys apskritai keliasi prieš aušrą, kadangi jos liepia saulei patekėti. Paaiškėjo, kad tai jazidai, o kiekvieną dieną stovėdami prieš saulę, jie meldžiasi už 72 tautas.

„Islamo valstybė“, garsiai paskelbė apie save 2014 m. birželį, kai per labai trumpą laiko tarpą buvo užimti didžiuliai plotai, smurtą patiria visi, kurie jai priešinasi, nepriklausomai nuo etninės ar religinės priklausomybės, tačiau ypač kenčia nemusulmonai, nors iki pat XIV a. jie sudarė daugumą Artimuosiuose Rytuose. Remiantis klasikine islamo teise šariatu, kitatikiai – krikščionys, judėjai, sabėjai ir zoroastrai (kaip nurodyta Korane) –  gali sudaryti sutartį su musulmoniška valstybe ir įgyti teisinę apsaugą. Tačiau ši apibrėžtis niekuomet nebuvo stabili ir buvo lanksti įvairių islamo teisinių mokyklų ar valstybinių interpretacijų atžvilgiu, pavyzdžiui, netrukdė apsaugotųjų statusą įgyti ir budistams ar induistams. Svarbiausia sutarties sąlyga yra nesukilti prieš valdančiuosius, su kuriais sudarytas paktas, ir atlikti prievoles bei laikytis susitarimų. Įsitvirtinus sekuliarioms valstybėms, politinė islamo teisė buvo tapusi neaktuali, tačiau „Islamo valstybė“ ją atgaivino. Ir išties „Islamo valstybė“ turi parengusi kitatikių integravimo modelį ir net atskirą teismą jų reikalams nagrinėti, tačiau dėl kraštutinės ir konservatyvios teisinės interpretacijos labai greitai galima gyventojams priskirti neklusnumą, pavyzdžiui, apkaltinus kolaboravimu su priešu, tačiau teorinis modelis kitatikių egzistencijai yra parengtas, nors juo beveik nesinaudojama. Tuo tarpu jazidams netaikoma ir ši apsaugos sutartis, todėl susidūrus su „Islamo valstybe“ jiems pasiūloma atsiversti į islamą arba mirti. Kadangi moterys ir mergaitės yra tinkamos sekso vergystei, atsisakymo priimti islamą atveju jos laikomos karo grobiu, kuriuo prekiaujama turgavietėse, o vyrai ir berniukai dažniausiai nužudomi iškart. Kodėl jazidai yra marginalizuojami ir kas jie tokie?

Jazidai etniškai daugiausiai yra kurdai, daugelis jų kalba šiauriniu kurdų kalbos dialektu (Kurmanji), o Armėnijoje jie netgi laikomi atskiru etniniu vienetu. Skaičiuojama, kad pasaulyje yra per 700 000 jazidų, daugelis jų gyvena Šiaurės Irako Sindžaro regione, o smurto prieš juos priežastis yra jų religija.

Kai kurie tyrinėtojai jazidizmo kilmės ieško dar ikiislaminiame jazdanizme – senovinėje kurdų religijoje su ugnies kultu (regiono ypatybė), tačiau jazidai teigia, kad jų religijos pradininkas yra šeichas Adi Ibn Musafiras, sufijus, miręs 1162 m., laikomas Angelo Povo Avatara, todėl jo kapas Laleše laikomas jazidų šventąja vieta. Jazidizme yra tiek zoroastrizmo, tiek krikščionybės, tiek islamo elementų, atitinkamai – krikštas, apipjaustymas ir referencija į ugnį kaip Dievo manifestaciją, tačiau pati religija neabraomiška, taip pat jazidai tiki, kad yra tik Adomo, bet ne Ievos palikuonys. Dėl sinkretinio religijos pobūdžio jazidai neretai laikomi sekta.

Jazidizmas yra monoteistinė religija, tikima Dievu – pasaulio kūrėju, kuris pasaulio priežiūrą paliko septyniems angelams, kurių pagrindinis yra Angelas Povas (kurd. Tawûsê Melek), sukurtas pirmasis, o jo sukūrimo dieną švenčiami naujieji metai. Šis lemia tiek gerus, tiek blogus nutikimus žmonėms, o jo dviprasmiškumas yra mitologizuotas, nes laikų pradžioje šis nusisuko nuo Dievo. Tai sutampa su sufijų mistinėmis refleksijomis apie Iblisą, kuris atsisakė parklupti prieš Adomą, nepaisydamas Dievo nurodymo. Islame šis nepaklusimas yra blogio kilmė, judėjų-krikščionių tradicijoje kritęs angelas tampa šėtonu, tačiau, jazidų požiūriu, Angelui Povui buvo atleista ir jis yra susitaikęs su Dievu, o velniu jazidai apskritai netiki, manydami, kad blogio šaltinis yra žmonių širdyse. Dėl šio Angelo Povo ryšio su Iblisu ir dėl to, kad dar vienas jo vardas yra „šeitan“ ir tai sutampa su velnio vardu islame ir Korane, Angelas Povas tapatinamas su neatpirkta piktąja dvasia, todėl jazidai dažnai vadinami velnio garbintojais.

„Islamo valstybė“ yra nepirmoji, kuri ėmėsi represijų prieš jazidus. „Al-Qaida“ buvo pasmerkusi juos, ypač tragiški buvo 2007-ieji, kai apie 800 jazidų buvo nužudyta serijoje sprogimų Sindžare, ir tai buvo vienas kruviniausių JAV Irako kampanijos įvykių, todėl pastaruosius kelerius metus Lalešo šventykloje, šventojoje jazidams vietoje, nebebuvo atliekamos metinės religinės apeigos, baiminantis atakų. Tačiau pastarasis islamo fundamentalizmo iškilimas paskatino naujų svarstymų apie pavojų jazidų egzistencijai apskritai, kadangi apie 70 000 jazidų, arba 15 % visos populiacijos, buvo priversti palikti Iraką. Kaip viename interviu teigė šeichas Baba, dvasinis jazidų lyderis, ypač didelį pavojų kelia ir jazidų išvykimas į Europą, kadangi religijai, kuri nepriima atsivertėlių ir stipriai atmeta egzogamiją (santuokų draudimas tarp giminių), jaunimo kultūrinė sekuliarizacija ir asimiliacija Europoje kelia tiesioginę egzistencinę grėsmę.

Šiandieną dalis Sindžaro tebepriklauso „Islamo valstybei“, o dalis Irako Kurdistano autonominiam regionui, kontroliuojamam pešmerga karių ir tikėtina, kad arba kurdai, arba Irako kariuomenė susigrąžins šias sritis tęsiant Mosulo puolimą, todėl jazidai, kuriems labai svarbus jų ryšys su gimtosiomis žemėmis, tikėtina, grįš į savo namus. Nors pergyvento siaubo randai taip lengvai nedings, tačiau jazidai regione, kur beveik kas dieną šviečia saulė, ir toliau melsis už 72 tautas ir tęs savo kasdienius darbus, o naktimis tvyros nakties ramybė ir didybė, papuošta mirgančiomis žvaigždėmis.