Neįtikėtina, tačiau šio mėnesio vaikų knygos jau kvepia... Kalėdomis. Nuostabiai šiltos, nuotaikingos, atpažįstamos ir negirdėtos istorijos kviečia šį ypatingą, stebuklo laukimo laiką praleisti kartu su geriausiu draugu – knyga.

Ch. Dickens. Kalėdų giesmė/ vertė V. Vitkūnienė. – Vilnius: Nieko rimto, 2016. 192 p.

Šią istoriją iki kaulų smegenų turbūt žino net ir šiuolaikiniai vaikai. Bent jau iš filmukų, kurie rodomi kiekvienų žiemos atostogų metu. Gėda prisipažinti ir man – skaičiau (o ne – mačiau) šią Dikenso knygą pirmą kartą. Į kontekstą įvedė labai šaunus palydėjimas knygos pradžioje, kur papasakota, kas toks buvo tas Dikensas (aš tai žinau, bet šiandien svarbu apie tai priminti) ir kokią įtaką turėjo to meto Anglijos visuomenėje. Taip pat, kaip buvo tada švenčiamos Kalėdos ir kodėl jas Dikensas aprašo būtent taip.

O istorija išties sukrečianti, įtraukianti, užburianti. Nesuabejojau nei vienu žodžiu, nei vienu pasakojimo vingiu ar detalių pliūpsniu. Sumaniai Dikenso papasakota Kalėdų, švenčių, buvimo kartu prasmė nė kiek nekvepia banalumu, o kaip tik kviečia susimąstyti ir prisiminti, kad esame tokie laikini pakeleiviai šioje žemiškoje kelionėje, kad būtų kvaila paskęsti vien rūpesčiuose ir išskaičiavimuose. Keiskime savo gyvenimus, kol dar galime. Džiaukimės šeimos šventėmis, Kalėdomis, tuo, kad kažkam rūpime, nepadarykime Kalėdų vartojimo ir valgymo muge (beje, apie tai Dikensas šioje knygoje irgi labai daug rašo), o pasilikime, išsaugokime bendrystės, žaidimų, buvimo kartu džiaugsmą. Perskačiusi šią knygą labai gerai pasijutau. Ir dar labiau pradėjau laukti Kalėdų.

Kalėdų miško istorijos/ vertė J. Štutaitė-Šniūrevičienė. – Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 2016. 30 p.

Dar viena kalėdinė istorija. Labai labai gražiai iliustruota – ją vartant taip ir svajojasi minkštos bei purios sniego pusnys, nė kiek nešaltos ir labai baltos.

Knygelėje rasite šešias, iš pradžių, atrodo, lyg ir nesusijusias istorijas apie Kalėdų miške gyvenančius žvėrelius: nedrąsią barsukytę, didelę triušių šeimyną, nuotykių ieškantį lapiuką, sausainius kepti mėgstantį peliuką ir kt. Tačiau galiausiai visi jie susitinka ieškodami pradingusios triušytės Rožytės. Paaiškėja, jog tai – stebuklinga Kalėdų naktis. Todėl norisi dalintis gerumu, skaniais sausainiais ir Kalėdų istorijos pasakojimu – juk visai čia pat, šalia, stovi tai primenanti prakartėlė.

Išties labai jauki knygelė mažiesiems skaitytojams-vartytojams, per draugsytės ir buvimo kartu pasakojimą perteikianti žinią ir apie šv. Kalėdų prasmę.

S. Paltanavičius. Tukas lieka vienas. – Vilnius: Nieko rimto, 2016. 80 p.

Tai nauja gerai žinomo gamtininko ir rašytojo knygelė vaikams. Šįkart – apie triušiuką Tuką, netyčia vienos šeimos po vasaros atostogų paliktą troboje. Pamatę, kad užmiršo savo augintinį, grįžo jo ieškoti, tačiau niekur neradę, visiškai nuliūdę turėjo grįžti į miestą (triušiukas tuo metu sau ramiausiai snaudė). Pabudęs Tukas iš pradžių pasimetė, tačiau nusprendė, kad ir vienas pats išgyvens. Juk žino, kaip išsivirti skanios kavos, pakurti pečių ar prisiruošti gėrybių žiemai. O kai šalia dar atsiranda naujas draugas – mažas peliukas – iškęsti žiemos šalčius ir tamsą tampa visai nebesunku. Tik Tuko šeimininkė, maža mergaitė Kotryna vis ilgisi savo mylimo augintinio, todėl kai šeima nusprendžia Kalėdas švęsti kaime, troboje, jų laukia netikėtumas – čia šeimininkauja triušiukas Tukas.

S. Paltanavičiaus tekstai patraukia paprastumu, aiškumu, gamtos pasaulio, jo ritmo išmanymu, gebėjimu įsijausti, austi nuoširdaus pasakojimo tinklą...

Atskiro žodžio nusipelno ir knygos iliustratorė Lina Eitmantytė-Valužienė – kaži, ar be jos jautrumo, subtilių štrichų ir spalvų, triušiukas Tukas būtų toks jaukus ir mielas, geraširdis naivuolis, tikras draugas. Dailininkės vaizdų pasaulis sukuria nepaprastą švelnumo, jaukumo, paslaptingumo atmosferą.

R. J. Nabus. Pamenukas ir dramblys. – Vilnius: Mažoji raidė, 2016. 32 p.

Tai trumputė paveikslėlių knygelė apie mažą nykštuką Pamenuką, kuris po lietingos nakties sumanė išbėgti laukan pašokinėti per balas. Tačiau kaip jis nustebo, kai parke nebuvo nė vienos balos. Gal kas jas visas išgaudė? Ir ką čia veikia tas didelis tamsiai pilkas daiktas, iš už medžio siurbiantis paskutinę balą?

Paaiškėjus, jog čia cirko dramblys, kuriam per dieną reikia išgerti 10 kibirų vandens, Pamenukui teks spręsti problemą: kaip padaryti, kad ir dramblys būtų atsigėręs, ir vaikai galėtų šokinėti per balas.

Knygelė šauniai iliustruota dailininkės Agnės Nananai. Pačioje pabaigoje rasite paveikslėlį su drambliuku, kurį knygelės leidėjai siūlo išsikirpti ir įsirėminti.

A. ir Ch. Guillain. Makaronai sniego žmogui/ vertė R. Makauskienė. – Vilnius: Nieko rimto, 2016. 32 p.

Ši knyga mane visų pirma patraukė savo nepaprastai žaviom iliustracijom. Paskui pasirodė, kad ir istorija ši – smagi, nuotaikinga, o dar taip gražiai surimuota. Aišku, juokinga ir nereali. Kaip mažas berniukas sumanė, jog užteks tų kalbų apie sniego žmogų – reikia apsišarvuot makaronais ir eiti jo ieškoti pačiam. Pakeliui sutiktos gražuolės pabaisos prašo sniego žmogui perduoti vis kitokių lauktuvių, kurios jam esą turėtų tikrai patikti. Tačiau, kas žino, kas iš tiesų patinka sniego žmogui? Gal – makaronai?

Ši knygelė – tikras nuotaikos ir šypsenų užtaisas. Rekomenduoju tamsiems besibaigiančio rudens bei ateinančios žiemos vakarams.

Magnetukų nuotykiai: Mėgstamiausios Biblijos istorijos/ vertė G. Mikalajūnienė. – Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 2016. 12 p.

Magnetukų nuotykiai: Kalėdų istorija/ vertė G. Mikalajūnienė. – Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 2016. 12 p.

Tai dvi magnetukų knygelės, kviečiančios vaikus šv. Kalėdų laukti kiek kitaip: skaityti ir patiems kurti bei dėlioti įdomiausius Biblijos pasakojimus bei, žinoma, ir pačių Kalėdų istoriją.

Knygelėse teksto nelabai daug, tačiau kiekviename lape palikta vietos vaiko vaizduotei: sudėlioti perskaitytą trumputį pasakojimą ar jo ištrauką taip, kaip norisi, atrasti personažus iš magnetukų lapų, o sudėliojus dar kartą pabandyti pasakoti pačiam. Tokios knygelės-žaidimai turi savitą prasmę: mokytis jaukintis knygą, pasakoti pačiam, lavinti pirštukus.

T. Kuhlmann. Lindbergas. Peliukas, kuris perskrido Atlantą/ vertė K. Kviliūnaitė. – Vilnius: Nieko rimto, 2016. 88 p.

Sakyčiau, gal kiek berniukiška knyga – juk tai jiems rūpi lėktuvai, lėktuvėliai, skraidymai ir visokie konstravimai. Tačiau tuo pačiu tai ir knyga apie svajonę – kad labai svarbu ją turėti ir siekti, tikėti, jog pavyks. Net jei esi tik mažas peliukas, kurį tik ir taikosi pagriebti akylosios pelėdos ar smailiadančiai katinai.

Knygoje pasakojama apie mažą peliuką, kuris vieną dieną supranta, jog visi jo bičiuliai dingo ir jis vienas likęs, tad reikia ir jam sprukti pas bičiulius. Į Ameriką. Tik kaip perskrisiti Atlanto vandenyną? Mažasis Lindbergas kupinas vilčių pasigaminti sparnus ir pakilti, kaip kad skraido į peles panašūs šikšnosparniai. Šiai svajonei sudužus, peliukas nenuleidžia rankų ir ieško toliau. Taip pamažu jis susikonstruoja mažytį lėktuvėlį. Ir pasiekia tai, ko dar nepavyko niekam kitam. 

Šioje vokiečių rašytojo ir iliustruotojo knygoje netrūksta paveikslėlių, jie subtiliai atspindi mažo peliuko didelę svajonę ir pasakoja apie tai, kaip svarbu svajoti.

E. Prochain, V. Lefebvre. Nukritęs iš dangaus. Tirdelis, pradinukas angelas sargas/ vertė I. Daukša. – Vilnius: Katalikų pasaulio leidiniai, 2016. 62 p.

Nedidelio formato ir apimties knygelėje (pirmojoje iš šios serijos) susipažįstame su kiek tingiu ir svajokliu angelėliu Tirdeliu, kuris, pramigęs pirmąją mokslo metų dieną, netikėtai nukrenta... į žemę ir susipažįsta su berniuku Albinu, kurio angelas sargas yra.

Ne mažesnis svajotojas Albinas iškart pasiryžta padėti netikėtai jam po langais bumptelėjusiam Tirdeliui. Bičiuliai pradeda kurpti planą, kaip Tirdeliui pasiekti... debesis. Tačiau teks įveikti keletą kliūčių. O ir šiaip... kartais ne viską pats gali išspręsti. Net jei ir esi angelas.

Paprastas bei nuoširdus pasakojimas, paskanintas iliustracijomis, skirtas jaunesnių klasių moksleiviams.

A. Llenas. Spalvų monstriukas/ vertė J. Tūrienė. – Vilnius: Right Thing, 2016. 44 p.

Prisipažinsiu: mane atgraso knygos su visokiais pridėtiniais užrašais: „bestseleris“, „parduota 1 mln. tiražo“, „turi tai perskaityti“ ir pan. Tada jaučiuosi, tarsi man būtų atimama teisė pačiai nuspręsti ir įvertinti knygos gerumą. Arva tapti ta mažuma, kuriai knyga gal ir nepatiko.

Bet ši knyga... tikrai gera! Nuimčiau aš tą lipduką ir leisčiau skaitytojui pačiam tai suprasti. Nes taip paprastai papasakoti apie spalvas, jų keliamus pojūčius bei jausmus – sugeba tikrai ne kiekvienas.

Tai paveikslėlių knygelė, nes iliustracijos čia tikrai svarbiausios. Tačiau akivaizdu, kad knygos autorė ne tik gerai piešia, bet ir puikiai supranta psichologinius niuansus (ji yra studijavusi meno psichoterapiją, dirbusi meno ir emocinio ugdymo pedagoge) – šitaip taikliai, trumpai ir vizualiai koncentruotai atspindėti jausmus bei spalvas. Patiks visiems, išsiilugisems... spalvų.

S. Stansbie. Kas ten triukšmauja?/ vertė V. Uzėlaitė. – Vilnius: Nieko rimto, 2016. 24 p.

Manau, ši knygelė skirta jautriems, dažnai užmigti negalintiems ir daug daug klausimų, kai ateina metas gultis į lovytę, keliantiems vaikams.

Beje, ši knygelės dar ir su garsais. Tad skaitydami istoriją apie peliuką, kuris naktį girdi įvairiausius garsus, galėsite jų klausytis kartu su peliuku. 

Man atrodo, labai svarbu su vaikais kalbėtis apie baimes. Mažųjų fantazija dažnai būna nepaprastai laki ir tai kartais kelia problemų. Pavyzdžiui, kai reikia eiti miegto. 

Tai jaukaus skaitymo, klausymo ir baimių jaukinimosi knygelė.

R. Vaišnys, R. Rolia. Himno istorija vaikams. – Vilnius: Artseria, 2015. 32 p.

Artėjant Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo šimtmečiui tokių knygų, įprasminančių praeitį ir bandančių vaikams suprantama kalba papasakoti, „kaip viskas buvo“, turbūt atsiras dar daugiau. Tai – viena jų, bandanti su pasakos pagalba, kiek metaforiškai papasakoti vaikams, kokioje Lietuvoje ir kokiomis sąlygomis buvo parašytas Lietuvos himnas ir kodėl tai taip svarbu. Bet tai tikrai nėra tikras, istorinis pasakojimas. Tai pasaka, kuri, tikiu, padės mažiesiems pažinti praeitį.

Ši knyga įdomi dar ir tuo, kad per visus jos puslapius išmėtytos raudonai paryškintos raidės, iš kurių surinksite sakinį apie tai, ką Vincui Kudirkai reiškė Tautiška giesmė ir kodėl jis ją parašė. Taigi, turime ir savotišką detektyvą – ar pavyks jums surasti ir surinkti visas raides bei taip gauti kodą, šios knygos perskaitymui.

Beje, pats pasakojimas, istorija, nepasakyčiau, kad aukšto meninio lygmens. Iliustracijos kiek vienplanės. Tačiau kodėl gi ne – tai savotiškas, autentiškas požiūris ir pasakojimas.

B. Taylor. Pasaulio gyvūnų atlasas vaikams/ vertė Š. Šavėla. – Vilnius: Nieko rimto, 2016. 30 p.

Pažinti pasaulį, suprasti, kaip jis veikia, kad esama ne tik Lietuvos, ne tik gandrų ir varlių – svarbi užduotis augančiam vaikui. Gal todėl šiais laikais netrūksta įvairiausių, gražiausių, interaktyviais priedais papildytų atlasų mažiesiems.

Šis – toks ir yra. Su plakatu ir atvirukais, atradimų knygele ir daugiau kaip 150 lipdukų.

Šiame atlase vaikai kviečiami susipažinti su 13 skirtingų pasaulio regionų, sudarančių mūsų planetą. Kiekviename žemėlapyje pažymėtos valstybių sienos, vandenynai, upės, ežerai, kalnai. Kiekviename žemėlapyje taip pat pavaizduoti skirtingi gyvūnai – tai reiškia, kad jie gyvena būtent šiame regione. Vaikai kviečiame tyrinėti žemynus ir salas, nykstančius gyvūnus, užbaigti žemėlapius priklijuojant lipdukus. Pabaigoje, kaip ir dera rimtoms knygoms – vardų rodyklė. Tad jei ieškote kažko konkretaus, pasitikrinkite pabaigoje. Ir sėkmės pažindinantis su pasauliu!