Biomedicinos etikos ir teisės instituto ekspertai paviešino kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Seimo narius, kuriame, pateikdami argumentus, ragina pritarti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas.

EPA nuotrauka

Lietuvos Respublikos Seimui

Dėl LR Pagalbinio apvaisinimo įstatymo Nr. XII-2608 3, 10 ir 17 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto.

Prašome pritarti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo Nr. XII-2608 3, 10 ir 17 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui (toliau Projektas). Žemiau pateikiame svarbiausius mūsų poziciją pagrindžiančius argumentus.

Norime atkreipti dėmesį, jog, kaip ir visoje biomedicinoje, taip ir pagalbinio apvaisinimo procese yra svarbūs ne vien medicininiai klausimai, bet ir etiniai principai. Pagalbinio apvaisinimo procese susiduria pradėto vaiko, jo tėvų, taip pat ir trečiųjų asmenų teisės ir interesai, tarp kurių reikalinga išlaikyti teisingą pusiausvyrą. Nevaisingos poros patiria stiprius emocinius ir psichologinius sunkumus, tačiau šių sunkumų sprendimo būdai turi atsižvelgti į ateinančio į šį pasaulį vaiko, kurio gyvybe, sveikata ir gyvenimo kokybe yra rizikuojama, interesus. Vaikas negali tapti priemone suaugusių asmenų norams ir interesams tenkinti. Tai atsispindi Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, kurio 4 str. 1 d. nustato su vaiku susijusių sprendimų priėmimui privalomą vaiko interesų viršenybės principą: „Visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus.“ Šis principas į Lietuvos teisę yra perkeltas iš Vaiko teisių apsaugos konvencijos (3 str. 1 d.). Įvertinę Projekto nuostatas, darome išvadą, kad jo priėmimas Pagalbinio apvaisinimo įstatyme įtvirtintų teisingą pusiausvyra tarp pradėto vaiko ir nevaisingos poros interesų.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 4 d. nustato, kad kiekvienam vaikui iki gimimo turi būti garantuota galimybė būti sveikam ir normaliai vystytis fiziškai bei protiškai.

Draudimas kurti „perteklinius“ embrionus ir juos šaldyti (10 str. 1 d.) neprieštarauja žmogaus teisių doktrinai bei įrodymais grįstai medicinai.

Mūsų įsitikinimu, viešoje erdvėje formuojama nuomonė, jog „perteklinių“ embrionų kūrimas ir jų šaldymo draudimas esą turi tik „dogmatinį bažnytinio mokslo pagrindą“, jog moterims teks patirti daugybinius, kartotinius hormoninės terapijos, chirurginės intervencijos ir pilnos anestezijos ciklus klaidina visuomenę, o kartu ir diskredituoja mokslo ir profesinę etiką.

Europos Žmogaus teisių teismo (toliau EžTT) doktrina neprilygina embriono daiktui, kuriuo gali būti laisvai disponuojama, pripažįsta, kad embrionui yra reikalinga teisinė apsauga, ir tokiu būdu valstybėms paliekama plati nuožiūros laisvė pačioms nusistatyti pagalbinio apvaisinimo metu sukurto embriono apsaugos lygį (plg. Parrillo prieš Italiją, §173, 180). Lietuvos teisinėje sistemoje žmogaus gyvybei iki gimimo yra numatyta teisinė apsauga: Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 4 d. nustato, kad kiekvienam vaikui iki gimimo turi būti garantuota galimybė būti sveikam ir normaliai vystytis fiziškai bei protiškai. Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo 3 str. draudžia kurti žmogaus embrionus tyrimų tikslais, o su embrionu leidžiama atlikti tik tokius biomedicininius tyrimus, kurių numatoma nauda tiriamam embrionui viršija riziką. Lietuva taip pat yra ratifikavusi Europos Tarybos žmogaus teisių ir biomedicinos konvenciją, kurios 27 str. nedraudžia Šaliai imtis didesnių negu numato ši Konvencija apsaugos priemonių biomedicinos taikymo srityse.

Kiaušialąsčių šaldymas užtikrina teisingą nevaisingos poros ir pagalbinio apvaisinimo būdu pradėto vaiko interesų pusiausvyrą.

Žmogaus embrionų perteklinis kūrimas, jų šaldymas ir saugojimas bei „perteklinių“ embrionų panaudojimas neabejotinai kelia didelių etinių ir teisinių problemų, kurios supriešina visuomenę. Šios problemos veiksmingas, moksliškai pagrįstas ir etiškas sprendimo būdas yra kiaušialąsčių šaldymas, nes jis užtikrina teisingą nevaisingos poros ir pagalbinio apvaisinimo būdu pradėto vaiko interesų pusiausvyrą. Kiaušialąsčių šaldymas, kurį Amerikos reprodukcinės sveikatos draugija 2012 m. pripažino standartine ir veiksminga procedūra [1], suteikia nevaisingoms poroms galimybę gauti ne tik saugias, veiksmingas, bet ir pagarbą gyvybei atitinkančias pagalbinio apvaisinimo paslaugas. Lietuvoje kai kurios vaisingumo klinikos jau yra įsisavinusios ar įsisavina pažangiausias kiaušialąsčių saugojimo technologijas. Šaldant kiaušialąstes, moterų sveikata ne tik bus tausojama, bet jos yra įgalinamos disponuoti savo prokreaciniais sprendimais, kai dėl onkologinės ligos ar kitokių priežasčių yra užšaldytos kiaušialąstės (skirtingai nei tuo atveju, kai užšaldyti embrionai), joms suteiks galimybę ateityje išvengti skaudžių teisinių ginčų, kurie kyla skyrybų atveju.

Be to, Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos įvertina ir tai, kad, žvelgiant iš vaiko geriausių interesų perspektyvos, yra svarbu atkreipti dėmesį, jog šiandien mokslas nėra vienareikšmiškai atsakęs į klausimą, ar embrionų šaldymas yra saugus. Mokslinėse studijose paskelbtų duomenų prieštaringumas neabejotinai įrodo, jog egzistuoja didžiulis žinių trūkumas tiek klinikiniuose, tiek fundamentiniuose tyrimuose [2]. Tyrimai su žmogaus embrionu siekiant nustatyti šaldymo poveikį embriono DNR vientisumui yra problematiški, nors tyrimai su gyvūnų embrionais įrodo, jog embrionų šaldymas padidina jų mitochondrinę DNR mutaciją.

Šiandien mokslas nėra vienareikšmiškai atsakęs į klausimą, ar embrionų šaldymas yra saugus.

Vaiko, gimusio pagalbinio apvaisinimo būdu panaudojant donoro lytines ląsteles teisė žinoti savo tėvus (3 str. 10 d.). Anoniminė lytinių ląstelių donorystė visų pirma pažeistų vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus, kurią įtvirtina Vaiko teisių konvencijos 7 str. Šalys, anksčiau įteisinusios anoniminę donorystę, tokios kaip Jungtinė Karalystė, Norvegija, Nyderlandai ir kt., po Vaiko teisių konvencijos įsigaliojimo ir JT Vaiko teisių komiteto kritikos peržvelgė savo teisinę bazę, eliminuojant donorų anonimiškumo privilegiją. Be to, svarbu pažymėti, kad tokioje nedidelėje šalyje kaip Lietuva dėl donorystės atsirastų užprogramuota kraujomaišos rizika. Taip pat kompensacijos už lytinių ląstelių donorystę pritrauktų atskirų rizikos grupių atstovus, o tai sudaro realias prielaidas tokių asmenų ekonominiam išnaudojimui bei socialinės atskirties gilinimui.

Anoniminė lytinių ląstelių donorystė visų pirma pažeistų vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus, kurią įtvirtina Vaiko teisių konvencijos 7 str.

Byloje S. H. ir kiti prieš Austriją EŽTT Didžioji kolegija atmetė ankstesnės Kolegijos sprendimą, palikdama nacionalinio reguliavimo diskrecijai lytinių ląstelių ar embriono donorystės reguliavimą (§§92, 97) bei pripažindama, kad donorystės ribojimas nesukelia diskriminacijos ir nepažeidžia asmenų teisės į privataus gyvenimo gerbimą.

Pasirašo:

Porf. habil. dr. Donatas Stakišaitis

Prof. dr. Jonas Juškevičius

Prof. dr. Birutė Obelenienė

1. The Practice Committees of the American Society for Reproductive Medicine and the Society for Assisted Reproductive Technology. “Mature oocyte cryopreservation: a guideline” // Fertility and Sterility, Vol 99, Issue 1, pp.37-43

2. Ţr. Julia Kopeika, Alan Thornhill, YacoubKhalaf. “The effect of cryopreservation on the genome of gametes and embryos: principles of cryobiology and critical appraisal of the evidence”// Human Reproduction Update, Vol.21, No.2 pp. 209–227, 2015. Ši metaanalizė apibendrino 2783 studijas, paskelbtas PubMed, EMBASE and Cochrane Systematic review, CENTRALduomenų bazėsenuojų elektroninio varianto atsiradimo iki 2014 m.