Pasirodė žurnalo „Reitingai“ pristatomi naujausi universitetų, kolegijų ir gimnazijų reitingai, PISA ir TIMSS tyrimų rezultatai. Ir prasidėjo įvairiausios interpretacijos.

Keletas pastebėjimų apie prasidėjusią dūzgę – dažnai reaguojama, neįvertinant šių tyrimų reikšmingumo ir vertingumo. Orientuosiuosi į bendrąjį ugdymą.

Nei sureikšminu, nei siekiu nuvainikuoti paskelbtų reitingų. Žurnale „Reitingai“, iš daugiau nei 400 gimnazijų ir vidurinių mokyklų išskyrus po 50 mokyklų, kurių abiturientai sėkmingiausiai išlaikė valstybinius lietuvių, rusų, vokiečių, anglų, prancūzų, matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, geografijos, istorijos brandos egzaminus (VBE), nustatyti mokyklų reitingai. Nauja yra tai, kad rezultatai pažymėti žalia (nuo 86 iki 100 balų) ir geltona spalvomis (nuo 50 iki 85 balų), t. y. panaudotas šviesoforo principas. Taigi mokyklos suskirstytos į reitingus pagal išlaikytus tam tikrų dalykų egzaminus. Nežinau, ką čia galima rasti ypatingai nauja, ko negalima pamatyti Nacionalinio egzaminų centro tinklalapyje (NEC). Tikėtina, kai kurios mokyklos džiaugiasi, pamačiusios save dešimtuke, kitos galbūt gūžiasi. Iš esmės suskirstymas į reitingus gali būti signalas, rodantis šių metų rezultatus, bet neatskleidžiantis jų priežasčių.

Prof. habil. dr. Vilija Targamadzė

Vadybinė ABC byloja, kad problemai spręsti dera identifikuoti ir jos atsiradimo priežastis. Pasikalbėjimai, diskusijos nėra blogai. Gal atsiras racionalus grūdas mokyklų ugdymo kokybei tobulinti. Bet juk dirbantys mokyklose puikiai žino, kad abiturientų mokymosi motyvacija yra nevienoda, į gimnazijos trečią klasę gali ateiti mokiniai iš kitų mokyklų, kurių mokymosi pasiekimai yra žemesni. Tam įtakos turi sociokultūrinės, ekonominės ir kitos sąlygos. Be to, tos pačios mokyklos vienais metais reitingai yra aukštesni, kitais – žemesni, nors dirba tie patys mokytojai. Kai kurios mokyklos atsirenka mokinius, tad vargu, ar jų lyginimas su kitomis mokyklomis šiuo atveju korektiškas. Taigi į reitingus derėtų žiūrėti atsargiai, pernelyg neišaukštinant ir nemenkinant mokyklų. Suklusti ir ieškoti priežasčių reikia, ypač tuo atveju, kai VBE rezultatai yra žemi ne pirmus metus.

2015 m. Tarptautinis matematikos ir gamtos mokslų tyrimas (TIMSS) susilaukė svarstymų, įvairiausių įžvalgų. Buvo tiriami ketvirtų ir aštuntų klasių mokiniai. Sensacija. Pagal matematikos rezultatus Lietuvos ketvirtų klasių mokiniai aplenkė Suomijos mokinius. Lietuvos rezultatas – 535 skalės taškai. Užimama 16–18 vieta iš 49 šalių. Statistiškai reikšmingai Lietuvą aplenkė dešimt šalių. Aštuntų klasių mokinių matematikos rezultatai kuklesni – 511 skalės taškų, 15–16 vieta iš 39 šalių dalyvių, statistiškai lenkia devynios šalys. Gamtos mokslų rezultatai irgi yra žemesni – ketvirtų klasių mokiniai gavo 528 skalės taškų (20–21 pozicija iš 47 šalių, statistiškai reikšmingai lenkia penkiolika šalių); aštuntų klasių mokiniai įvertinti 519 skalės taškais, 15 pozicija iš 39 šalių, statistiškai reikšmingai aplenkė dvylika šalių. Lyginant su 2011 m., ketvirtų klasių mokinių rezultatai pakilo matematikos dviem taškais, gamtos mokslų rezultatas kilstelėjo iki 15 taškų; atitinkamai aštuntų klasių mokinių rezultatai yra geresni 10 ir 8 taškais. Galima būtų džiaugtis rezultatais, tačiau nerimą kelia pastebėjimas, kad Lietuvoje ketvirtų ir aštuntų klasių mokiniai, kurie mokosi daugiau nei 100 000 gyventojų turinčiuose miestuose, pasiekė geriausių rezultatų. O kiti? Be to, kai kurios rekomendacijos yra panašios į rekomendacijas, pateiktas po 2011 metų TIMSS rezultatų, plg.: „Ugdymo procese daugiau dėmesio skirti gabių mokinių, pretenduojančių į aukštą ir aukščiausią tarptautinius lygmenis, lavinimui. Skatinti visų mokinių pasitikėjimą dalykiniais gebėjimais“ (TIMSS, 2011), „Daugiau dėmesio skirti mokinių, ypač galinčių pasiekti aukščiausią ir aukštą lygmenis, gabumams plėtoti ir gebėjimams ugdyti” (TIMSS, 2015) ir kita.

2015 m. PISA rezultatai rodo, kad Lietuvoje penkiolikmečių rezultatai yra neaukšti, o estai padarė gana didelį proveržį. Pavyzdžiui, pagal gamtamokslinį raštingumą estai yra trečioje, lietuviai – 38-toje vietoje. Lietuvoje ir matematinio raštingumo, ir skaitymo rezultatai nėra aukšti. Patenkame į ketvirto dešimtuko pabaigą. Pagal šį instrumentą – prasčiau nei vidutiniškai. Jei būtų kitas instrumentas, tai tikriausiai rezultatai būtų kitokie.

Suprantama, kad tyrimai vyko virtualioje aplinkoje, ir tai galėjo turėti įtakos mokinių rezultatams. Galima surasti ir kitų priežasčių (PISA tyrime dalyvauja penkiolikmečiai, tad gali būti mokymosi tam tikrose klasėse skirtumas mokinių, pradedančių eiti į mokyklą nuo šešerių ir nuo septynerių metų, bendrojo ugdymo programos, nacionaliniai testai ir pan.).

Mano galva, svarbu suprasti, kad tiek TIMSS, tiek PISA yra instrumentai, kuriais reikia sugebėti pasinaudoti, išsiaiškinti bei žinoti tai, kas Lietuvoje yra svarbu. Ar Lietuvoje yra sudėti aiškūs akcentai? Abejoju. Be to, neretai yra manipuliuojama tyrimo rezultatais. Pateiksiu Vilniaus universiteto dėstytojos V. Būdienės sutikimu jos socialiniame tinkle Facebook paskelbtą komentarą apie LRŠMM pristatytus PISA tyrimo rezultatus. V. Būdienė parašė: „Veltui užsipuolamos miestelių ir kaimo mokyklos dėl vakar pristatytų mokinių pasiekimų (PISA) rezultatų. Peržiūrėjau pristatymo skaidres. Ten atsispindi struktūrinė mokyklos išskaidymo į tipus problema. Apklausta buvo: 3 proc. 8 kl., 86 proc. 9 kl., 11 proc. 10 kl. mokinių. Kur jie mokėsi? Pagrindinė mokykla – 28 proc., progimnazija – 3 proc., vidurinė mokykla – 18 proc., gimnazija – 50 proc., profesinė mokykla – 1 proc.

Dauguma apklaustųjų – devintokai ir dešimtokai, t. y. 96 proc. apklaustųjų jau gimnazistai arba vidurinių mokyklų, dėl kurių neapsisprendžia politikai, mokiniai. Kaip dauguma politikų ir svajoja, išvežtieji. Pagrindinėse mokyklose dažniausiai likę tik tie, kurie po 10 klasės stos į profesines, neapsisprendę, socialiai pažeidžiamų šeimų, nemotyvuoti, arba tėvų arčiau namų po progimnazijos laikomi vaikai. Todėl korektiška būtų buvę nurodyti skaidrėse ir tai, kiek apklaustųjų slepia kiekvieno mokyklos tipo burbuliukas. Gimnazijų – 50 proc. apklaustųjų, o progimnazijų tik 3 proc. Analogiškai su vietovėmis. Kitaip tai politinis žaidimas, žeidžiantis daug ką. (Savo politikos analizės paskaitose naudosiu kaip manipuliavimo duomenimis pavyzdį.)“ (Kalba netaisyta). Tenka sutikti su autorės pastebėjimu.

Tikrai keista, kad iki šiol negalima suprasti švietimo siekio – ko mes siekiame bendrajame ugdyme, ką norime pamatuoti ir kodėl tiesiog nesugebame pasinaudoti įrankiais? Bet kaip jais pasinaudosi, jei neaišku, kur link kartu turime eiti. Iki šiol nėra aiškiai apibrėžta, kas yra bendrasis ugdymas, dar neretai disonuoja Bendrojo ugdymo programos ir egzaminų ar kitų testų užduotys. Kam reikalingos dalykų egzaminų programos, jei yra Bendrojo ugdymo programos? Na, gal tam, kad aukštesnėje pakopoje mokytojai dirbtų pagal jas, o ne pagal bendrojo ugdymo programas. Sunku suprasti, ir apskritai, ar įmanoma suprasti tokias dėliones?

Laki frazė: „Prastam kapitonui kiekvienas vėjas nepakeliui.“ Tai kokia yra mūsų kryptis, kokia vizija? Gal jau atėjo laikas subręsti ir aiškiai įvardinti švietimo viziją ir siekinius. Tam reikia politinės valios ir, be abejo, nacionalinio susitarimo. O gal geriau murdytis dūzgėse? Tada galima visaip interpretuoti tyrimo rezultatus, situacijas, paspausti svertus, norint nukreipti pinigų srautus suponuotoms (ne)objektyvioms problemoms spręsti. Gal kai kam dūzgės ir smagu, bet nemažai daliai jau nusibodo. Kam tas švietimas, jei einama į niekur? Galima būtų pakraipyti galvą, padūsauti. Bet tai yra mūsų Tėvynė, ir turime susirūpinti, kur link ir kodėl būtent ten turi eiti švietimas. Juk visi buvę ir esantys valdžioje sutinka, kad švietimas yra prioritetinė sritis. Tik, matyt, aš nesusigaudau, nes neįžvelgiu to prioriteto realioje veikloje. Ir dar be nacionalinio susitarimo vėl nueisime į niekur, nes po ketverių metų braškėdamas vairas greičiausiai bus sukamas kita kryptimi.