Dabartinė Europos Sąjungos ir valstybių narių situacija yra panaši į vyro ir žmonos santykių krizę. Po kurio laiko tikros arba įsivaizduojamos partnerio ydos pradeda užgožti privalumus ir tuomet kyla didelė pagunda pasukti į kairę. Tačiau toks elgesys beveik be išimties sukelia gailėjimąsi dėl nepakankamai apgalvotų veiksmų, tačiau tuomet daug šansų to put the genie back in the bottle nebėra. Manymas, kad ekonomikos augimas be euro būtų greitesnis, nedarbas būtų mažesnis, migrantų srautas sustabdytas, o valstybės pagaliau susigrąžintų, kaip skelbiama, iš jų pavogtą suverenitetą iš Briuselio, yra tas pat, kas tikėtis, kad naujas partneris atneš daugiau laimės, meilės ir gvazdikų į mūsų gyvenimą, nors galiausiai scenarijus būna toks pat: paaiškėja, kad žolė kitoje tvoros pusėje ne tik kad ne žalesnė, bet galbūt ir visai išpuvus.

Sunkumas konceptualizuoti ES – tobula dovana euroskeptikams. Iš tiesų niekas negali aiškiai atsakyti, kas ES yra ir kas ji nėra. Ar ji labiau panaši į postmodernią valstybę, ar federaciją, ar reguliacinę technokratišką organizaciją. Vargu ar pati ES žino, kas ji yra. O kai paveikslas neturi aiškaus turinio, tampa labai paprasta rėmus tampyti, gadinti ar laužyti.

ES kompleksiškumas ir sui generis prigimtis yra aiškiau suprantama tik ją studijuojantiems ir ambicingiausiems visuomenės nariams. Kita visuomenės dalis pasitiki tuo, ką sako nacionaliniai lyderiai ar vadinamojo elito atstovai. Jei jie sako, kad Briuselis nori ES paversti valstybe, vadinasi išties nacionalinis suverenitetas yra pavojuje. Jei yra teigiama, kad ES lyginant su valstybėmis nėra pakankamai demokratiška, vadinasi, ES nerūpi paprasti Lietuvos žmonės. Na ir, žinoma, jeigu vienas ar kitas gerbiamas lyderis pasako, kad Briuselis ir vėl primetė mums savo valią, jokiu būdu negalima netikėti – Briuselis išties yra monstras, siekiantis kuo daugiau galios, nepriklausomai ar pritarimas egzistuoja, ar ne.

ES demokratiškumas beveik visada lyginamas su valstybių narių demokratiškumu, nors 28 valstybių demokratija (kartu ir kiekvienos atskirai) yra tiesiog priversta būti kitokia, tačiau būti kitokiam savaime nereiškia būti blogesniam. Kalbant apie tai, kad ES nėra pakankamai demokratiška, man pasidaro labai įdomu, su kokiomis tobulomis demokratijomis mes lyginame Europos Sąjungą – Lenkijos, Lietuvos, Vengrijos? Įvardinkit man bent vieną valstybę, kuri galėtų ES parodyti demokratiškumo pavyzdį, kuriuo toliau ES turėtų vadovautis. Tokių pavydžių nėra, nes pati demokratija nėra tobula.

Kritikuojame Briuselio demokratiškumą, bet pasižiūrėkime pro langą – Lietuvoje kaip niekur kitur yra mėgstama sprendimus priimti skubotai ir už uždarų durų. Europos Sąjungai taikydami tam tikrus demokratiškumo kriterijus, pirmiausia pagalvokime, kaip gerai jie veikia valstybėse narėse ir kur yra tas demokratijos etalonas, kurį euroskeptikai vis mini. Ir net jei kažkas pasakytų, kad demokratijos deficitas nėra išvengiamas ne dėl nepakankamų demokratinių mechanizmų Sąjungos funkcionavime, bet dėl to, kad mes neturime europiečių demos, tai dar nieko nereiškia. Kaip ir viskas pasaulio istorijoje turi savo pradžią ir pabaigą, taip ir kažkada pasiteisinę principai ar demokratijos egzistavimo sąlygos keičiasi laike - galbūt ES demokratijos deficito išryškinimas dėl tautos neegzistavimo tėra tik nenorėjimas pripažinti besikeičiančio pasaulio ir to, kad ne tik iš tautos gali kilti valdžia, bet yra ir kitų alternatyvų.

Niekas garsiai nekalba apie tai, kad Europos Sąjunga veikia šiukšlių dėžės principu – tos politikos sritys, kurios nėra naudingos vidaus politikai, yra lengvai atiduodamos Europos Sąjungai valdyti. Galbūt būtent todėl ir buvo pereita prie bendros monetarinės politikos? Ši sritis visuomet yra problemiška ir, jei jos nekoordinuotų ES, tuomet visa kaltė dėl per didelių kainų ar per mažo ekonomikos augimo kliūtų nacionalinei valdžiai. O ką turime dabar? Dabar valstybės narės, nusikračiusios vienos nepalankiausių politikos sričių, gali ramiai ir užtikrintai naudotis Europos Sąjungos, kaip atpirkimo ožio, statusu. Visur ir visada.

Tokiomis prielaidomis dengiasi radikalūs euroskeptikai, kaltindami Briuselį dėl visko, kas yra ne taip gražu, o visus pasiekimus, priskirdami nacionalinėms vyriausybėms. Pernelyg dažnai mistifikuodami Europos Sąjungos sąvoką įsivaizduojame, kad kalbame apie kažką, kas yra ten toli, o mes esame čia, ir mes, tie, kurie esame čia, nerūpime tiems, kurie yra ten. Europos Sąjunga tai nėra politinis žaidimas, tai yra mūsų kvėpuojamo oro ir maisto kokybė, teisės ir galimybės. Retai kada pagalvojame, kad beveik viskas mūsų aplinkoje yra vienaip ar kitaip paveikta Europos Sąjungos tam, kad galėtume gyventi bent truputį geriau. Tačiau gerai nesuprasdami, kas vis dėlto yra ta ES, mes lengvai pasiduodame kitų įtakai, kurie, manome, turėtų geriau žinoti, ar Briuselis yra geras, ar blogas. Tačiau neieškokit atsakymų niekur kitur, aš galiu Jums atsakyti – Briuselis nėra nei geras, nei blogas. Apskritai Briuselis yra tik vienas iš daugybės Europos miestų, o visos Sąjungos ateitis priklauso nuo Vilniaus ir Zagrebo, Bratislavos ir Paryžiaus, Talino ir Rygos ir t. t.

Naivu tikėtis, kad ES veiks tobulai, kai ją sudarančios valstybės yra kamuojamos įvairiausių ligų. Juk savaime suprantama, kad jei užsivilksite visus nešvarius rūbus, jie kartu stebuklingai nepasidarys švarūs, tiesa? Tad kodėl mes tikimės, kad žaizdotos valstybės gali įkūnyti sveiką visumą? Sutinku, kad Europos Sąjunga yra gremėzdiškas ir sunkus mechanizmas. Sutinku, kad trūksta lengvai suprantamos ir patikimos informacijos apie Europos Sąjungą ir jos funkcionavimą. Sutinku ir su tuo, kad ši Sąjunga nėra tobula, kaip ir niekas nėra tobula. Tačiau negaliu toleruoti bepročių nacionalistų euroskeptikų, nesugebančių net ES institucijų pavadinimų teisingai ištarti, tačiau už visus garsiau skelbiančių apie Briuselio erezijas. Kiekvienam iš jūsų ir sau pačiai linkiu 2017 m. daugiau klausti, daugiau abejoti tuo, kas parašyta, daugiau mokytis ir, visų svarbiausia, pagalvoti du, o geriausia tris, kartus prieš kažką sakant ar darant. Ir apie tą išsvajotą laisvę nuo Briuselio svajokit atsargiai, nes, kaip parodė 2016-ieji, svajonės kartais ima ir išsipildo.