Sausio 11 d. minimas Pal. Viljamas Karteris, kankinys (Londonas, 1548 – 1584 m. sausio 11 d.)

Prieš katalikus nukreipto persekiojimo istorija Anglijoje, Škotijoje bei Galijoje prasidėjo 1535 m. ir tęsėsi iki 1681 m. Kaip žinoma, pirmasis ją pradėjo karalius Henrikas VIII, sukėlęs Anglijos schizmą, dėl kurios nuo Romos atsiskyrė Anglikonų Bažnyčia.

Daugiau ar mažiau žiaurūs persekiotojai, greta Henriko VIII, buvo jo įpėdiniai Eduardas VI (1547-1553), baisioji Elžbieta I, († 1603), Džeimsas I Stiuartas, Karlas I, Oliveris Cromvelis, Karlas II Stiuartas.

Per 150 persekiojimo metų mirė tūkstančiai anglų katalikų, priklausančių įvairiems socialiniams sluoksniams. Išreikšdami savo ištikimybę tikėjimui bei vienybę su popiežiumi, jie atsisakydavo prisiekti ištikimybę karaliui, naujajam valstybinės religijos vadovui.

Pirmieji 1535 metų gegužės 4 d. ir birželio 15 d. žuvo 19 kartūzų vienuolių, pakarti liūdnai pagarsėjusiame Tyburne, Londono prieigose. Paskutinė auka buvo Armago arkivyskupas ir Airijos primas, Oliveris Plunketas, kuriam mirties nuosprendis įvykdytas 1681 m. liepos 11 d.

Kunigai ir jėzuitų ordino nariai, kurie slapta grįždavo į šalį, buvo laikomi valstybės išdavikais.

Išskyrus labai retas išimtis, aukšto rango pareigūnai (Tomas Moras, Jonas Fišeris, Margarita Pole) būdavo nužudomi greitai, visi kiti prieš siaubingą mirtį turėdavo pakelti nežmoniškus kankinimus, alinančias apklausas, žiaurias kalėjimo sąlygas. Po viso to, jų kūnai būdavo ketvirčiuojami, o kūno dalys pakabinamos prie miesto vartų bei pagrindinėse miesto zonose.

Tik 1850 m. atkūrus Katalikų hierarchiją Anglijoje bei Galijoje, atsirado galimybė kankinius paskelbti palaimintaisiais, bent jau tuos asmenis, kurių kankinystė buvo įrodyta ne vieno išlikusio šaltinio, nepaisant to, kad jau buvo prabėgę du – trys šimtmečiai.

1874 m. Westminsterio arkivyskupas išsiuntė į Romą 360 vardų sąrašą, su liudijimais apie kiekvieną asmenį. Pradedant 1886 m. didesnės ar mažesnės kankinių grupės buvo beatifikuojamos popiežių, o 1970 m. apie keturiasdešimt kankinių buvo paskelbti šventaisiais.

Dar kitus 85 kankinius 1987 m. lapkritį Romoje paskelbė palaimintaisiais Jonas Paulius II, paskirdamas jų minėjimą gegužės 4 d. Iš jų  63 buvo kunigai: 2 jėzuitai,  1 dominikonas, 5 pranciškonai ir 55 dieceziniai; kiti 22 yra pasauliečiai, tarp kurių ir spaustuvininkas Viljamas Karteris.

Viljamas Karteris gimė Londone 1548 m., buvo spaustuvininkas ir ne vienerius metus dirbo paskutiniojo Kanterberio arkidiakono Mykolo Harpsfildo sekretoriumi. Po pastarojo mirties įsteigė nuosavą spaustuvę.

Joje tarp kitų katalikiškų knygų buvo naujai atspausdintas ir Gregorijaus Martinso „Traktatas apie schizmą“; dėl ko 1580 m. Viljamas buvo suimtas, įkalintas ir kankinamas.

Galiausiai 1584 m. tarp sausio 10 d ir 11 d. Viljamas buvo žiauriomis aplinkybėmis pakartas.