Atvykę iš Jeruzalės Rašto aiškintojai sakė: „Jis turi Belzebulą“ ir: „Demonų kunigaikščio galia jis išvaro demonus“. 
    O Jėzus, pasivadinęs juos, ėmė kalbėti palyginimais: „Kaip gali šėtonas išvaryti šėtoną?  Jei karalystė susiskaldžiusi, tokia karalystė neišsilaiko.  Ir jei namai suskilę, tie namai neišlieka. Todėl jei šėtonas sukyla pats prieš save ir tampa susiskaldęs, jis neišsilaikys, jam ateis galas. Niekas neįsiveržia į galiūno namus ir nepasiglemžia jo turto, pirmiau nesurišęs galiūno. Tik tada apiplėšia jo namus“. 
    Iš tiesų sakau jums: bus dovanoti žmonių vaikams visi nusikaltimai ir piktžodžiavimai, kiek jie bepiktžodžiautų;  bet jei kas piktžodžiautų Šventajai Dvasiai, tam amžiais nebus dovanota, ir jis bus kaltas amžina nuodėme“. Jie mat sakė: „Jis turi netyrąją dvasią“.

Žyd 9, 15. 24–28: Vieną kartą paaukotas, kad atsilygintų už nuodėmes, antrą kartą pasirodys jo laukiantiems

Ps 98, 1. 2–3ab. 3cd–4. 5–6. P.: Naują giesmę giedokite Viešpačiui: nuostabius darbus jis daro!


 

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Mindaugas Malinauskas SJ

Kodėl gi tie Rašto aiškintojai sugūžėjo net iš Jeruzalės į šalies glūdumą, kaimų kaimą, į Galilėją? Gal tik pasiklausyti, gal pasigydyti, pasimokyti? Pasirodo Jėzus ne tik rimtai užkliudė „širšių lizdą“, bet pradėjo rimtai griauti Šėtono darbus, atiminėti iš jo valdžią.

Dar šiame evangelijos skyriuje aprašytai kai Jėzus viešai pagydo žmogų padžiuvusia ranka šabo dieną ir aiškiai parodo, kad yra rimtai nusiteikęs gelbėti, kad net religinė valdžia tariasi su politikais pražudyti Jėzų (plg. Mk 3,1-6). Bet nepaisant to, šis išgydymas virto masiniais išgydymais ir velnių išvarymais, kurie buvo priversti išpažinti Jo dievystę (plg. Mk 3,7-12).

Šie nuostabūs Dievo darbai pradėjo įsitvirtinti Jėzaus mokiniuose, kuriems Jis suteikė galią išvarinėti demonus ir skelbti išlaisvinimo gerąją naujieną (plg. Mk 3,13-19). Ir ką dabar daryti šėtonui? Jam dabar tai tikras „striokas“! Jei nepavyksta sustabdyti gerų darbų, tai gal užverskime darbais Jį, kad „neatsikeltų“, kad perdegtų, persidirbtų ir nenorėtų žiūrėti į tą pusę.

Jau ir Jėzus, ir šviežiai išrinkti mokiniai nebeturi net kada pavalgyti. O kaip „vyšnią desertui“ dar pakurstykime ambicijas ir saviškius atsiuskime, tarp kurių tikrai nebūsi pranašu: - "Ką darai, kaip koks nesveikas, pagailėk savęs, žmonių, ir savo mokinių! Žiūrėk, jaunasis Jonelis jau vos pasijudina iš bado!"

Bet niekas atrodo negali sustabdyti Šventosios Dvasios galingo darbo (plg. Mk 3,20-21). Na, bet nieko, dabar tai tikrai radome veiksmingą priemonę. Autoritetai net iš Jeruzalės, paveiks bent visą minią, ir apkaltins pačiu baisiausiu dalyku – Jis visą tai daro paties demonų kunigaikščio Balzebulo galia. Tai ką, reiškia, kad Jėzus tik apsimetėlis, jis toks galingas nes demonus valdo. Juk pats velnias neatskleistų šios „tiesos“.

Bet pala. Jėzus nepasimeta, nepasiduoda emocijoms, aiškiai įvardina visus savais vardais – tai irgi šėtono klasta, kuris pakišo viešumon ne save, ne savo bičiulį liuciferį, bet Balzebulą, mažesnį už save demoną, kad įneštų daugiau nerimo ir nesusipratimo.

Jėzus pasivadinęs protinguosius, logiškuosius aiškintojus į šalį stengiasi, kiek galima mažiau emocingai, bet protingai, logiškai ir svarbiausiai asmeniškai paaiškinti, tikėdamasis, kad pabus jie iš velnio „pučiamų miglų“, nes tiki žmonių gerumu, sveiku protu, bet deja, mato silpnumą ir klaidą, mat velnio apgauti.

Jėzus tikrai griauna galiūno šėtono namus ir stato savuosius, savąją Bažnyčią, kurios niekas jau nesugriaus, bet ji nuo šiol vis plėsis ir augs Jėzaus Dvasia, vis gimdydama kaip Motina naujuosius tikinčiuosius, laimėdama juos iš šėtono valdžios. Ir šiuo nuostabiu Jėzaus sumanymu reikia patikėti ir priimti Jo teikiamą išganymą Bažnyčioje. Bet kas sąmoningai priešinasi Jėzaus teikiamam išganymui, tas nusideda Šventajai Dvasiai, ir pats apsisprendžia pasilikti nuodėmėje prieš Ją.

Evangelistas Matas priduria, kad jei jau nusidedama prieš Šventąją Dvasią, tai net ir skaistyklos išgryninimo galimybė nepadės, nes nebus atleidimo tokiam ir būsimajame gyvenime (plg. Mt 12,32). Tad verčiau priimkime Jėzaus ir Šventosios Dvasios darbą Jo Bažnyčioje, tai tikrai būsime laisvi ir išgelbėti, nes kitaip piktoji dvasia tik ir laukia kaip apgauti net pačius protingiausius, manančius, kad jau viską supranta ir gali vieni susitvarkyti su savo gyvenimu.

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai