R. Duterte

Nemenkinkite Bažnyčios išminties, nes tai vienintelė diktatūra, nenuversta du tūkstančius metų. (E. M. Remarkas)

Tribūna, 30 nr.

Pokolonijinė šiandienos visuomenė egzistuoja akistatoje su postmodernizmu, visose gyvenimo srityse siūlančiu nebrandų vertybių kaitos modelį. Nors šis modelis, realizuojamas per vertybių hierarchijos nureikšminimą, tampa Vakarų visuomenes charakterizuojančiu įrankiu, jis palaipsniui įgauna formą ir šiuolaikinėje Azijoje, kaip istorinėje europietiško kolonializmo erdvėje. Krikščionišku dogmatizmu pasižymintys Filipinai, šiandien valdomi sekuliaraus lyderio, yra fenomenalus atvejis pokolonijiniame diskurse.

Katalikų Bažnyčios ir politikos santykis Filipinuose

Istorine krikščionybės ir politikos ryšio Filipinuose pradžia galima laikyti XVI a. vidurį. Tuo metu visame pasaulyje aktyviai vykdyta religiniais ir ekonominiais motyvais grįsta ekspansija į tolimus jo kraštus Ispanijos karalystei suteikė progą kolonizuoti Filipinus bei įtvirtinti savo galią ir kultūrą šioje šalyje. Iki tol susidūrusi tik su menka islamo įtaka iš Brunėjaus, Filipinų visuomenė noriai perėmė ispanų siūlytą katalikišką gyvenimo būdą. Paradoksalu, tačiau postmoderni mąstysena, šiandien Ispanijos Katalikų bažnyčioje skatinanti savotišką teologinį liberalizmą, iki šiol nepalietė Filipinų, kurie nuo kolonijinės epochos iki dabar išliko konservatyvių idėjų židiniu.

Itin svarbų demokratijos ir socialinio teisingumo garanto statusą Katalikų bažnyčia Filipinuose įgijo XX a. pabaigoje – 1986 metais įvykusi „Rožinio revoliucija“ pasižymėjo dideliu Bažnyčios įsitraukimu į politiką, ginant visuomenės interesus. Korumpuoto autoritarinio lyderio valdymu nepatenkinti šalies gyventojai sulaukė moralinės paramos bei palaiminimo iš Katalikų Bažnyčios ir aktyviai diktatorių Ferdinandą Marcosą kritikavusio kardinolo Jaime Sino. Prašydami Marijos užtarimo ir globos, daugiau nei du milijonai žmonių, rankose laikydami rožinius, išėjo protestuoti į Manilos gatves. Įdomu tai, jog prezidento pasiųsti tankai ir didelės profesionalių kareivių pajėgos buvo bejėgiai prieš pamaldžią protestuotojų minią, ir netgi prisijungė prie jos. Daugiau nei du dešimtmečius šalyje viešpatavęs autoritarinis lyderis buvo nuverstas pamaldumo ir Bažnyčios įsitraukimo į politiką dėka. Šis įvykis Filipinuose laikomas stebuklu, suteikusiu Bažnyčiai ypatingą autoritetą visuomenėje. 2001 metais įvykęs susitepusio populistinio lyderio Josepho Estrada atsistatydinimas iš pareigų taip pat buvo tiesiogiai susijęs su Bažnyčios įtaka, o netrukus po to Filipinų prezidente tapo viešai Katalikų Bažnyčios remiama Gloria Macapagal Arroyo.

Nepaisant tvirtinimų, jog Bažnyčios įsitraukimas į politinius šalies reikalus silpnina XXI a. valstybę, kuri turėtų būti kaip įmanoma labiau atskirta nuo religijos, Katalikų Bažnyčia išlieka svarbia šiandieninės Filipinų politikos ašimi. Krikščioniškasis konservatizmas yra pastebimas tradicinėmis vertybėmis grindžiamos politikos formavime: abortai, eutanazija, homoseksualų santuokos ir netgi skyrybos šioje šalyje yra nelegalios, visuomenėje demonizuojamos praktikos.

Krikščioniškos moralės mirtis Rodrigo Duterte politikoje

Filipinų visuomenėje giliai įsišaknijusi krikščioniška moralė šiandien susiduria su agresyviu sekuliarizmu, pasireiškiančiu naujai išrinkto prezidento Rodrigo Duterte politikoje. Nepaisydamas jokių dorovės normų, šalies lyderis viešai diskredituoja religiją ir Katalikų Bažnyčią, taip kurdamas sąlygas postmodernizmo idėjoms plisti šalyje.

Rinkimų pažaduose eskaluodamas nusikaltimų, korupcijos ir narkotikų kartelių sunaikinimo būtinybę, Rodrigo Duterte akcentavo opiausias šalies problemas ir laimėjo 2016 m. gegužę vykusius rinkimus. Akiplėšiška ir šokiruojančia retorika pasižymintis naujasis šalies lyderis šiandien kelia ne tik paniką tarptautinėje bendruomenėje, bet ir sumaištį šalies viduje. Prioritetu tapęs tikslas pažaboti šalyje išsiplėtojusį narkotikų tinklą yra sveikintina iniciatyva, tačiau jai įgyvendinti pasitelkiami krikščioniškai moralei, o ypač socialiniam teisingumui prieštaraujantys metodai. Politiniame diskurse Rodrigo Duterte racionalizuoja savo veiksmus, nesuderinamus su moralinėms visuomenės normoms: narkotikų vartotojų ir prekeivių žudymas yra teisinamas visuomeninio saugumo sumetimais, o galimai netyčiniai viešo žmonių linčiavimo gatvėse atvejai aiškinami kaip dar didesnio smurto pažabojimo priemonė.

Mylėk nusidėjėlį, bet nekęsk nuodėmės – tai vienas pagrindinių krikščioniškos moralės principų, skatinantis neteisti žmogaus dėl jo netinkamo ar blogo elgesio, o suteikti jam galimybę pasikeisti, naikinti pačią nuodėmę, o ne jai pasiduodantį žmogų. 2016 metai buvo paskelbti Gailestingumo jubiliejumi, primenančiu, jog kiekvienas žmogus yra vertas gailestingumo, tačiau netgi šiais visiems krikščionims svarbiais metais katalikiškuose Filipinuose yra vykdomas žiaurus dorojimasis su žmonėmis, kurių, paskutiniais duomenimis, jau nužudyta beveik 4000. Radikalusis lyderis nepripažįsta krikščioniško kovos su blogiu metodo ir, panašiai kaip nacistinės Vokietijos diktatorius Adolfas Hitleris, genocidą regi kaip vienintelę priemonę, galinčią užtikrinti tobulos visuomenės sukūrimą. Vis dėlto pastangos teisinti genocidą yra ne kas kita kaip modernios utopijos krizės išdava, kadangi tariamai tobula visuomenė, kuriama pasitelkiant žiaurus metodus, atsiduria diktatoriaus sukurtų iliuzijų nelaisvėje ir patiki jo siūlomu naratyvu.

Verta atkreipti dėmesį į tai, jog tylus Bažnyčios pasyvumas Rodrigo Duterte prezidentavimo atžvilgiu yra labai svarbus veiksnys šiame kontekste. Bažnyčia pasiduoda šiandien vyraujančiai fatalistinei pasaulėžiūrai ir neprieštarauja diktatoriaus vykdomam žmonių valymui, kadangi negali pasiūlyti alternatyvų dabartinei socialinei ir moralinei santvarkai. Vis dėlto, nesikišdama į politiką, kaip buvo įpratusi daryti anksčiau, Katalikų Bažnyčia ne tik diskredituoja savo autoritetą, bet ir suteikia pagrindą žudymui tapti gerai organizuotu valstybės politikos įgyvendinimo mechanizmu. Filipinai šiandien tampa fenomenalia katalikiška valstybe, kurioje klesti prievartos, žiaurumo ir nebaudžiamumo politika.

Daugiau autoriaus straipsnių galite rasti autoriaus puslapyje.