Fotografija: www.semiotika.lt

Pasaulinio garso lietuvių kilmės mokslininkas, semiotikas ir lingvistas Algirdas Julius Greimas, kurio šimto metų jubiliejų šiemet minime, buvo ne tik aktyviai įsitraukęs į Lietuvos gyvenimo politines aktualijas, bet ir turėjo konkrečių patarimų Lietuvai. „Gimdykite daugiau vaikų“ beveik prieš tris dešimtmečius sakė A. J. Greimas, tarsi nujausdamas, su kokiomis demografinėmis realijomis susidurs Nepriklausomybę atgavusi Lietuva. Apie tai, kokių idėjų turėjo ir kiti garsiausi iš Lietuvos kilę kultūros, mokslo ir literatūros vardai bus diskutuojama ir šių metų Vilniaus knygų mugėje vasario 23-26 d.

Pasak semiotikės, menotyrinkės Gintautės Žemaitytės, nepaisant gyvenimo Prancūzijoje, A. J. Greimo santykis su Lietuva buvęs itin artimas, o galimybė vienu metu giliai suvokti ir gyventi dviejuose kultūriniuose kontekstuose nulėmė ir jo mokslinio metodo bei įžvalgų gylį, taiklumą ir universalumą. Aktyviai susirašinėdamas su kitais po pasaulį pasklidusiais lietuviais jis yra užsiminęs, kad gerai suvokia, jog jo tapatybė – dviguba.

„Jo susirašinėjimuose su Aleksandra Kašubiene nuskamba mintis apie šizofrenišką tapatybę, kuri neišvengiamai susiformuoja, kai nuolat vienodai giliai gyveni dviejose kultūrose: savoje, kurią esi atsinešęs iš gimtos šalies, ir toje, į kurią įėjai ir įsiliejai. Jo atveju – tai lietuviška ir prancūziška tapatybė. Pastarąją jis taip pat buvo gerai perpratęs, ją analizavo, joje gyveno. Jis vienu metu matė  lietuvių kultūrą kitomis akimis, tarsi iš šalies, ir tuo pačiu metu galėjo tarsi iš šono, kaip lietuvis, stebėti pačius prancūzus“, – sako G. Žemaitytė.

Priešingai, nei kai kurie kiti pasaulyje išsisklaidę Lietuvos mokslininkai ir kūrėjai, pats A. J. Greimas fakto, kad gyveno ne Lietuvoje, pernelyg nedramatizavo.

„Nors jis savo tapatybę ir įvardijo kaip dvilypę, pernelyg nedramatizavo to, jog negyvena Lietuvoje. Puikiai suprato, kad tai, ką jis sukūrė ir davė pasaulio humanitariniam mokslui, sunkiai būtų buvę įmanoma Lietuvoje. Būdamas mokslininkas, tą situaciją jis veikiau vertino kaip galimybę perprasti daugiau kultūrų, patirtį  pritaikyti reikšmės tyrinėjimams, jo sukurtam metodui plėtoti. Asmeniniuose laiškuose, tiesa, kartais pasigirsta minorinė gaida, kuri leidžia suprasti, kad kartais tokia laikysena nebuvo nei paprasta, nei labai lengva, tačiau egzistencinės dramos tame matyti nereiktų. A. J. Greimas buvo ne tiek konkrečios šalies, kiek Europos pilietis“, – sako G. Žemaitytė.

Tai, kad A. J. Greimui vienu metu pavyko būti ir prancūzu, ir lietuviu, veikė ne tik jo mąstymą, bet ir tai, kaip jis buvo matomas ir vertinamas abiejose kultūrose.

„Ne tik to šiek tiek nostalgiškai jautraus, bet ir pilietiškai bei politiškai stipriai angažuoto A. J. Greimo prancūzai dažniausiai prisipažįsta nežinantys, jo tokio neatradę. Jiems jis visada pirmiausia buvo įspūdingą teoriją išplėtojęs mokslininkas, pernelyg nesivėlęs į politinius reikalus“, – sako G. Žemaitytė.

Tačiau, pasak jos, lietuviškame kontekste A. J. Greimas reiškėsi būtent taip – kaip aktyvus, pilietiškai orientuotas žmogus, kuriam Lietuva labai rūpėjo.

„Lietuva jam buvo labai svarbi, kiek galėdamas jis aktyviai susitikinėjo ir susirašinėjo tiek su Amerikos lietuviais, Santaros-Šviesos judėjimo dalyviais, tiek su tuometinės Lietuvos intelektualais. Jis reiškėsi Lietuvos spaudoje, turėjo savo rubrikų. Buvo parengęs konkretų planą, kaip Lietuvai padėti, kaip žadinti žmonių protus, ką reiktų daryti, kad Lietuva išsilaisvintų ir grįžtų kaip lygiavertė partnerė į Europos šalių būrį. Viename straipsnyje galima rasti atsakymą į klausimą, ką daryti Lietuvai, kad ji atsistotų ant kojų. A. J. Greimo atsakymas buvo be galo paprastas – gimdykite vaikus. Žodžiai, ištarti prieš beveik trisdešimt metų, dabar nuskamba visai kitoje šviesoje, lyg jis iš tiesų žinojo, su kokiomis problemomis susidursime, kokia demografinė situacija bus mūsų šalyje. Panašu, kad jis suprato ir labai paprastai išsakė tai, kad grįždama į Vakarų šalių bendruomenę, Lietuva neišvengiamai susidurs su individualizmo tendencijomis, numatė būsimas  visuomenės problemas“, – A. J. Greimo patarimų reikšmę atskleidžia semiotikė.

Vilniaus knygų mugė su Vasario 16-ąja sveikina visus neabejingus žodžiui, kalbai ir kūrybai bei šiemet kviečia atidžiau įsižiūrėti į lietuviškus ženklus pasaulyje. Vienas jų – Algirdas Julius Greimas, kurio vardas mugėje įvairiuose kontekstuose skambės ne kartą. Vasario 24 d. 13 val. Forume-LRT studijoje vyks diskusija „Ką reiškia Algirdas Julius Greimas Lietuvai?“, kurioje dalyvaus Kęstutis Nastopka, Arūnas Sverdiolas, Saulius Žukas, o moderuos – Arūnas Gelūnas. Tuo tarpu 15 val. konferencijų salėje 5.2 vyks „Baltų lankų“ leidyklos išleistos knygos „Algirdas Julius Greimas: asmuo ir idėjos. 1“ sutiktuvės.