Kas skaudžiausia, kai gyveni šeimoje, kurioje, rodos, niekam nerūpi tavo skausmas? Ką išgyvena vaikas, kuris mato savo tėtį nuolat girtaujantį? Kokius pėdsakus tokia vaikystė palieka širdyje net ir suaugus?

Apie kasdien jaustą pyktį, pagalbos neradimą, norą viską kuo greičiau pamiršti ir šiandien sapnais grįžtančius skaudžius atsiminimus atvirai pasakoja Kristina (vardas pakeistas – Bernardinai.lt), užaugusi šeimoje, kurioje tėtis buvo priklausomas nuo alkoholio.

„Baisiausia, kad aš jaučiuosi emociškai pažeista ir dabar man reikia išmokti iš naujo vaikščioti ir mylėti. Ir suvokti, kad esu verta meilės – tiesiog reikia išmokti pačiam save pamilti, nepaisant nieko, nepaisant tavo praeities. Tai yra labai sudėtinga. Tai yra tas etapas, kuriame esu šiandien“, – dalijasi ji.